Manao Tupapau

„Manao Tupapau“
Paul Gauguin- Manao tupapau (The Spirit of the Dead Keep Watch).JPG
Menininkas Polis Gogenas
Metai 1892 m.
Meno kryptis postimpresionizmas
Medžiagos, technika drobė, aliejus
Matmenys 116,05 cm × 134,62 cm su rėmu
Miestas (vieta) Bafalas, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Muziejus Albright-Knox dailės galerija

Manao Tupapau (Mirusiojo dvasia stebi) – vienas žymiausių prancūzų dailininko postimpresionisto Polio Gogeno paveikslų, sukurtų jo pirmosios viešnagės Taityje metu.

Apie paveiksląKeisti

Paveikslą P. Gogenas sukūrė 1892 m. savo pirmos viešnagės Taityje metu. Paveiksle pavaizduota tuometinė jauna, jo meilužė (vahinė) Tehamana, arba, kaip dailininkas ją vadino − Tehura, su kuria gyveno per savo pirmą viešnagę Taityje 1891−1893 m. Gulinti vahinė apsupta magiškai švytinčių tonų: baltai-geltonos patalynės, kerinčio rožinio audeklo. Už lovos pavaizduotas tupapau − mirusio taitiečio dvasia. Kritikai pastebėjo aiškias paveikslo asociacijas su garsiu E. Manė paveikslu „Olimpija“. Tačiau nuogos jaunos moters, gulinčios lovoje, vaizdiniui P. Gogenas suteikė visiškai kitokias prasmes nei erotinio kūrinio.

Knygoje „Noa Noa“ dailininkas prisiminė paveikslo įkvėpimo ištakas: jo vežimas sulūžo ir jis namo grįžo tik paryčiais, įėjo į tamsų kambarį ir „Tehura gulėjo nejudėdama, nuoga ant pilvo, ji žvelgė į mane, jos akys buvo išsiplėtusios iš baimės, atrodo, ji nežinojo kas aš toks. Trumpam momentui aš irgi pasijutau nejaukiai, Tehuros siaubas buvo apčiuopiamas. Man atrodė, kad iš jos akių liejasi fluorescencinė šviesa. Tikriausiai ji mane, pavargusiu veidu, supainiojo su tais legendiniais demonais, dvasiomis-stebėtojais tupapau, kurie pasirodo taitiečiams per bemieges naktis.“

Pasak P. Gogeno, paveikslo pavadinimas turi dvigubą prasmę: „arba ji galvoja apie dvasią, arba dvasia galvoja apie ją“. Paveikslą P. Gogenas už 900 frankų pardavė 1895 m. aukciono metu Paryžiuje. 1929 m. „Manao Tupapau“ įsigijo JAV filantropas Ansor Conger Goodyear (1877−1964), po kurio mirties paveikslas perduotas A. C. Goodyear fondui ir eksponuojamas Albright-Knox galerijoje Bafale JAV.

NuorodosKeisti