Maloniškiai
| Maloniškiai | ||
|---|---|---|
  Maloniškiai |
||
| 56°04′01″š. pl. 21°16′37″r. ilg. / 56.067°š. pl. 21.277°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 2 | |
Maloniškiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 6 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, prie kelio Darbėnai–Skuodas. Per kaimą teka Narštupis, o į vakarus ir šiaurės vakarus – Kulšės upelis.
Istorija redaguoti
XVI–XVIIa. Auksūdžio žemių šiaurės vakarinėje dalyje susiformavo Maloniškių vienkiemis. 1756 metų kovo 2 d. Palangos seniūnijos inventoriuje minimas Nausėdų kaimas ir jam priklausanti Maloniškių seda (obrąb Maloniszki) kurioje gyveno Stanislovas Skripka (Stanislaw Skripkowski) tikėtina su savo šeima.[2] 1780 m. buvo 2 sodybos.[3] Po baudžiavos panaikinimo įsteigus luominę valstiečių savivaldą, nuo 1861 m. Maloniškiai priklausė Nausėdų kaimo bendruomenei,[4] o apie 1915–1919 m. tapo savarankišku kaimu, kuriame 1923 m. buvo 6 ūkiai.[5]
1949 m. į Krasnojarsko kraštą buvo ištremta 8 asmenų Prano Petreikio (mirė tremtyje) šeima ir Juozas Jurgutis su 2 seserimis.[6] P. Petreikio sodybos tvartus Darbėnų valsčiaus tarybos vykdomasis komitetas nusprendė nugriauti ir pervežti Darbėnų gaisrinės statybai.
Likę ūkininkai su šeimomis buvo priversti įstoti į Liudo Giros kolūkį, kuris vėliau prijungtas prie Darbėnų kolūkio.
Po melioracijos kaime beliko pora sodybų, kurios buvo priskirtos Auksūdžiui, o Maloniškiai 1986 m. Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo nutarimu išbraukti iš gyvenamųjų vietovių apskaitinių duomenų.[7]
Kaimo pavadinimą susigrąžino XX a. pabaigoje tėviškėje įsikūręs ūkininkas Juozas Gadeikis, kuris su žmona per 2001 m. surašymą buvo vieninteliai Maloniškių gyventojai. Likusi kaimo dalis su 2 sodybomis oficialiai tebepriklauso Auksūdžiui.[8]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 m. | Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
| 1915–1918 m. | Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis |
| 1919–1940 m. | Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941 m. | Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR |
| 1941–1944 m. | Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis |
| 1944–1950 m. | Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR |
| 1950–1953 m. | Nausėdų apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis |
| 1954–1986 m. | Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas |
| nuo 1995 m. | Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai redaguoti
 | |||||||||
| 1902 m.[9] | 1923 m.sur.[10] | 1959 m.sur.[11] | 1970 m.sur.[11] | 1979 m.sur.[12] | 1986 m. | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 34 | 37 | 33 | 18 | 1 | 0 | 2 | 2 | ||
| |||||||||
Kultūros paveldas redaguoti
- Kaimo žemių pietvakariniame pakraštyje, Ramoniškių miške stūkso mitologinis Velnio akmuo, kuris oficialiai priskiriamas Auksūdžiui.
- Liaudies buities muziejuje eksponuojami 1970–1971 m. iš Maloniškių perkelti 1858–1865 m. statyti pasiturinčio žemaičio troba ir klėtis.[15]
- Ties kelio į Maloniškius ir kelio Darbėnai–Skuodas kryžkele stovi kryžius kaimui atminti (meistras Tomas Mockus, Auksūdys, apie 1993 m.).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Lietuvos Valstybinis Istorijos Archyvas. - F. 11. - A. 1, B. 1062
- ↑ Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. - F. 11–43. - L. 42, žemėl. VI
- ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи, составленъ въ 1870 году (išrašas) // Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 16, b. 5. - P. 78
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 111
- ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, p. 438, 451
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume // Švyturys (Kretinga) - 1986, vasario 1. - P. 1
- ↑ Irena Šeškevičienė. Atgavęs tėvų žemę, susigrąžino ir kaimo pavadinimą // Pajūrio naujienos - 2008 sausio 18[neveikianti nuoroda]
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 11,0 11,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Jurgis Bomblauskas, Ilona Burinskaitė, Gražina Žumbakienė. Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra. - Vilnius, 2008. - P. 17, 25
Gyvenamieji pastatai
- Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai // Švyturys (Kretinga) – 1992, rugpjūčio 19
Nuorodos redaguoti
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Sūdėnai – 3,4 km Žyneliai – 1,5 km |
Benaičiai – 2 km | Kiaupiškės – 2,5 km |
| |||||||
| Laukžemė – 4,5 km |
|
Nausėdai – 1,4 km | |||||||||
| Ilginiai – 3 km DARBĖNAI – 6 km |
Auksūdys – 1,5 km | Ežkepiai – 1,4 km | |||||||||
