Maleckiai
| Maleckiai | |
|---|---|
| Kilmė | nuo Maleco miestelio |
| Pradininkas | Baltramiejus Maleckis |
| Titulas | bajorai |
| Laikotarpis | XVII a. |
| Šalys | LDK,Lietuva |
| Dvarai | Spitrėnai |
Maleckiai – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lietuvos bajorų giminė.
Istorija redaguoti
Maleckių giminė minima nuo XVII a. Pavardė kilo nuo Maleco miestelio (dab. kaimas Baltarusijos Bresto sritis, Biarozos rajonas) vardo. XVII a. – XIX a. Maleckiai valdė keletą dvarų, iš pradžių dab. Baltarusijoje. XVII a. – XX a. žinomas 71 Maleckių šeimos vyras.
Giminė redaguoti
Manoma, giminės pradininkas buvo Baltramiejus Maleckis. Jo tolimas palikuonis:
- Boguslovas Maleckis 1784 m. paskirtas Mozyriaus pataurininkiu.
- Dominykas Maleckis XIX a. pr. atvyko į dab. Lietuvos teritoriją, čia įsigijo Spitrėnų dvarą, netoli Utenos. Sūnus:
- Romualdas Kalikstas Dominykas Maleckis (1813–1897 m.) buvo Ukmergės apskr. žemės teisėjas, turėjo Skočiūnų netoli Lyduokių, Sidariškių netoli Linkmenų dvarus, palaidotas Linkmenyse. Jo sūnūs:
- Kasparas Feliksas Maleckis (1840–1917 m.),
- Dominykas Felicijonas Maleckis (1841–1863 m.) ir
- Juozas Antanas Maleckis (g. 1845 m.) 1863 m. tapo sukilėliais.[1]
Kasparas Feliksas (slapyvardis Gasperovičius) ir Dominykas Felicijonas (Vilkovičius) turėjo karinį išsilavinimą ir buvo Z. Sierakausko rinktinės batalionų vadai. Dominykas Felicijonas po pralaimėto mūšio ties Troškūnais suimtas ir 1863 m. gruodžio mėn. pakartas Ukmergėje. Kasparui Feliksui 1864 m. pavyko pabėgti į Prancūziją, kur dirbo inžinieriumi. 1895 m., carui Nikolajui II leidus, grįžo į Lietuvą, čia vadovavo siaurojo geležinkelis Panevėžys-Pastoviai tiesimui.
Juozas Antanas Maleckis buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą, 1895 m. grįžo į Lietuvą. Juozo Antano sūnus:
- Romualdas Maleckis (1877-1942 m.) buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys, 1896 m. dalyvavo jos I suvažiavime. Nuo 1917 m. RSDDP(b) narys, rėmė 1917 m. Spalio perversmą, vėliau TSRS komunistinis veikėjas. Antrasis sūnus:
- Dominykas Maleckis (1879-1941 m.) tapo laivų statytoju. Dirbo vadovaujantį darbą Kronštate, Amūro laivų flotilėje, Nikolajevo, Gdansko laivų statyklose, dėstė Varšuvos universitete. Romualdo Kaliksto Dominyko sūnėnas
- Antanas Maleckis (1861-1935 m.) tapo vyskupu, buvo Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) lenkų katalikų bendruomenės dvasinis vadovas. Ištremtas į Sibirą, 1934 m. grįžo į Lenkiją. Romualdo Kaliksto Dominyko jauniausias iš 15 vaikų sūnus:
- Jonas Romualdas Maleckis (1858-1932 m.) per Pirmąjį pasaulinį karą Petrograde tapo evakuoto Vilniaus žemės banko vadovu. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą buvo Vilniaus finansų rūmų pirmininku. Jo sūnus:
- Ignas Maleckis tapo Varšuvos politechnikos instituto profesoriumi. Romualdo Kaliksto Dominyko duktė Paulina Ona tapo vienuole, 1885 m. Vilniuje įsteigė mergaičių našlaičių rankdarbystės mokyklą, vėliau tokias mokyklas steigė Kaune, Baltarusijoje, Ukrainoje, Sibire.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Tomas Vaitkevičius. Maleckiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 148 psl.
- ↑ Tomas Vaitkevičius. ten pat, 149 psl.
Linkmenų RKB mirties metrikai 1897 m. stulpelio Nr. 70.