Makarovo pistoletas

Makarovo pistoletas (PM)
Tipas Savitaisis pistoletas
Variantai PMM, IŽ-70, IŽ-71, Baikal
Konstruktorius Nikolajus Makarovas[1]
Šalis Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
Sukurtas 1948 m.
Gamintas IžMašas (SSRS, nuo 1951),
VEB Ernst Thälmann (VDR),
Arsenal (Bulgarija)
Norinco (Kinija)
Šovinys, mm 9х18 mm PM
Šaudymo sparta, n/min. iki 30
Svoris, kg užtaisytas – 0,81
neužtaisytas – 0,73[2]
Ilgis, mm 161[3]
Vamzdžio ilgis, mm 93,5
Pradinis greitis, m/s 315
Taikymo tolis, m 50[4]
Mechanizmas Atitrenkiama spyna
Dėtuvė 8
Gali būti 10/12

Makarovo pistoletas – sovietinis pistoletas.

Sovietinės armijos ir Rusijos kariuomenės, vidaus kariuomenės[5] ir milicijos ginklas. Naudotas Varšuvos sutarties valstybėse.

Istorija

redaguoti

Kurtas sovietų karininkų pistoleto konkursui. Pagal sąlygas teko naudoti naują sovietinį 9×18 mm PM šovinį ir automatikos schemą su laisva spyna. Nors šovinys oficialiai vadinamas 9 mm, jo kulkos skersmuo yra 9,25 mm.

Konkursą laimėjo savo paprastumu (turėjo mažiausiai judančių detalių), pigumu, gamybos patogumu, taiklumu.

Dėl paprastumo/pigumo plačiai naudojamas postkomunistinėse šalyse. Keičiamas naujesniais ginklais.

Konstruotas su slankiojančiа laisvа spyna ir nejudamu vamzdžiu. Tuo panašus į Walther PP. Vamzdis rakinamas naudojant spynos masę ir grąžinimo spyruoklės spaudimą. Tokia sandara gali užtikrinti didesnį tikslumą nei variantai su judamu vamzdžiu, bet jos panaudojimą riboja spynos masė. Galingiausias šovinys, su kuriuo galima naudoti tokią schemą, yra 9×18 mm.[reikalingas šaltinis]

Savybės

redaguoti

Pistolete naudojamas laisvas skiltuvas, neturintis spyruoklės (laikančios jį galinėje padėtyje). Toks skiltuvas gali sukelti savaiminį šūvį krentant ir trenkiantis į kietą paviršių. Kūrėjo skaičiavimais, skiltuvo masė per maža, tokią tikimybę galima ignoruoti.

Esminis ginklo bruožas yra primityvumas, menkas detalių skaičius. Dauguma detalių daugiafunkcės, pvz. spynos stabdis kartu yra ir tūtelių atmušas (angl. extractor), kovinė spyruoklė kartu yra ir dėtuvės fiksatoriaus spyruoklė.

Kaip būdinga to XX a. pradžios pistoletams, dėtuvės fiksatoriaus slinktukas yra rankenos apačioje. Dėl to nepatogu išimti dėtuvę.

Šaudymas

redaguoti
  • Įstatyti metalinę dėtuvę į rankenos apačią.
  • Pertraukti (atitraukti ir atleisti) spyną į save, tuo įstumiant šovinį į lizdą.
    • Galima įjungti saugiklį (taip blokuojamas gaidukas).
      • Toks ginklas, nepaisant saugiklio, yra parengtas šaudyti.
      • Tokioje būsenoje Lietuvoje ginklus nešioti draudžiama.[6]
    • Saugiklio svirtelė nukreiptina žemyn į padėtį (vad. „ugnis“).
  • Siekiant iššauti, galima spausti nuleistuką.
    • Pirmąsyk spaudžiant nuleistuką užvedamas gaidukas, tad pirmasis nuleistuko paspaudimas reikalauja stipresnio (apie 3,5 kg) paspaudimo.
      • Pirmą šūvį galima palengvinti gaiduką užvedus nykščiu.
    • Kitus kartus šaudoma lengvai/trumpai patraukiant nuleistuką.
  • Iššauta tūtelė, pro skylę, metama dešinėn.
  • Pasibaigus šoviniams spyną galinėje sustabdo jos stabdis.
    • Jis numetamas spustelėjus svirtelę kairiu nykščiu.
      • Arba (toks būdas veikia visuose pistoletuose) dešine ranka patraukus spynos gaubtą atgal (link savęs) ir jį atleidus.
    • Abiem atvejais, numetus stabdį, jei ginkle yra dėtuvė su šoviniu, jis iš dėtuvės stumiamas į lizdą.
  • Ginklas paruoštas šūviui.

Variantai

redaguoti

Sovietų sąjunga

redaguoti
  • PM – pagrindinis modelis
  • PMM – atnaujintas PM, galingesniu šoviniu.
  • IŽ-70 – komercinis variantas, 8 šov. dėtuvė,
  • IŽ70-17A – .380 ACP kalibras, 8 šov. dėtuvė, reguliuojamas taikiklis
  • IŽ70-17AS – .380 ACP kalibras, 8 šov. dėtuvė, reguliuojamas taikiklis, chromuota apdaila
  • IŽ70-17AH – .380 ACP kalibras, talpesnė dėtuvė, reguliuojamas taikiklis
  • IŽ71-17 – .380 ACP kalibras, talpesnė dėtuvė, pastovus taikiklis
  • IŽ-71H – .380 ACP kalibras, 12 šov. dėtuvė, pastovus laikiklis, chromuota apdaila
  • IŽ70-18A – 9x18 mm kalibras, 8 šov. dėtuvė, reguliuojamas taikiklis
  • IŽ70-18AS – 9x18 mm kalibras, 8 šov. dėtuvė, reguliuojamas taikiklis, chromuota apdaila
  • IŽ70-18AH – 9x18 mm kalibras, talpesnė dėtuvė, reguliuojamas taikiklis
  • IŽ71-18 – 9x18 mm kalibras, talpesnė dėtuvė, pastovus taikiklis
  • IŽ-71 – tarnybinis, .380 ACP kalibras
  • Baikal 442 – sportinis, 9x18 mm kalibras, 8, 10 ar 12 šov. dėtuvės

Dujiniai

redaguoti
  • Baikal MP-654K (Байкал МР-654К) – 4,5 mm pneumatinis (CO2 balionėliai),
  • Baikal MP-654KS (Байкал MP654KS) – kaip Baikal MP-654K, bet chromuotas
  • Baikal MP-471 (Байкал MP-471) – trauminis pistoletas, naudojantis 10 mm šovinius su guminėmis kulkomis
  • Baikal IŽ-79-9T Makaryčius (Байкал ИЖ-79-9T Макарыч) – 9 mm, naudojantis šovinius su guminėmis kulkomis arba dujinius šovinius
  • IŽ-79-8 (ИЖ-79-8) – 8 mm dujinis
  • IŽ-79-9 (ИЖ-79-9) – 9 mm dujinis/trauminis
  • Type 59 – kovinis variantas
  • Norinco Sporting Pistol – eksportinis variantas

VDR ir Vokietija

redaguoti
  • Pistole M – 9x18 mm kalibras, standartinis
  • Pistole Mk – .380 ACP kalibras, eksperimentinis
  • Simson-Suhl Makarov – gamintas po Vokietijos susijungimo

Naudojančios šalys

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. https://histrf.ru/read/articles/pm-niezamienimyi-i-lieghiendarnyi
  2. https://structure.mil.ru/structure/forces/ground/weapons/arma/more.htm?id=10371312@morfMilitaryModel
  3. Gamintojo svetainė[neveikianti nuoroda]
  4. https://www.shooting-ua.com/arm-books/arm_book_11.11.htm
  5. https://www.vle.lt/straipsnis/vidaus-kariuomene/
  6. „Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas“. 2002 m. sausio 15 d. įstatymas Nr. IX-705. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.