Makarovo pistoletas
Makarovo pistoletas (PM) | |
---|---|
Tipas | Savitaisis pistoletas |
Variantai | PMM, IŽ-70, IŽ-71, Baikal |
Konstruktorius | Nikolajus Makarovas[1] |
Šalis | Sovietų Sąjunga |
Sukurtas | 1948 m. |
Gamintas | IžMašas (SSRS, nuo 1951), VEB Ernst Thälmann (VDR), Arsenal (Bulgarija) Norinco (Kinija) |
Šovinys, mm | 9х18 mm PM |
Šaudymo sparta, n/min. | iki 30 |
Svoris, kg | užtaisytas – 0,81 neužtaisytas – 0,73[2] |
Ilgis, mm | 161[3] |
Vamzdžio ilgis, mm | 93,5 |
Pradinis greitis, m/s | 315 |
Taikymo tolis, m | 50[4] |
Mechanizmas | Atitrenkiama spyna |
Dėtuvė | 8 Gali būti 10/12 |
Makarovo pistoletas – sovietinis pistoletas.
Sovietinės armijos ir Rusijos kariuomenės, vidaus kariuomenės[5] ir milicijos ginklas. Naudotas Varšuvos sutarties valstybėse.
Istorija
redaguotiKurtas sovietų karininkų pistoleto konkursui. Pagal sąlygas teko naudoti naują sovietinį 9×18 mm PM šovinį ir automatikos schemą su laisva spyna. Nors šovinys oficialiai vadinamas 9 mm, jo kulkos skersmuo yra 9,25 mm.
Konkursą laimėjo savo paprastumu (turėjo mažiausiai judančių detalių), pigumu, gamybos patogumu, taiklumu.
Dėl paprastumo/pigumo plačiai naudojamas postkomunistinėse šalyse. Keičiamas naujesniais ginklais.
Sandara
redaguotiKonstruotas su slankiojančiа laisvа spyna ir nejudamu vamzdžiu. Tuo panašus į Walther PP. Vamzdis rakinamas naudojant spynos masę ir grąžinimo spyruoklės spaudimą. Tokia sandara gali užtikrinti didesnį tikslumą nei variantai su judamu vamzdžiu, bet jos panaudojimą riboja spynos masė. Galingiausias šovinys, su kuriuo galima naudoti tokią schemą, yra 9×18 mm.[reikalingas šaltinis]
Savybės
redaguotiPistolete naudojamas laisvas skiltuvas, neturintis spyruoklės (laikančios jį galinėje padėtyje). Toks skiltuvas gali sukelti savaiminį šūvį krentant ir trenkiantis į kietą paviršių. Kūrėjo skaičiavimais, skiltuvo masė per maža, tokią tikimybę galima ignoruoti.
Esminis ginklo bruožas yra primityvumas, menkas detalių skaičius. Dauguma detalių daugiafunkcės, pvz. spynos stabdis kartu yra ir tūtelių atmušas (angl. extractor), kovinė spyruoklė kartu yra ir dėtuvės fiksatoriaus spyruoklė.
Kaip būdinga to XX a. pradžios pistoletams, dėtuvės fiksatoriaus slinktukas yra rankenos apačioje. Dėl to nepatogu išimti dėtuvę.
Šaudymas
redaguoti- Įstatyti metalinę dėtuvę į rankenos apačią.
- Pertraukti (atitraukti ir atleisti) spyną į save, tuo įstumiant šovinį į lizdą.
- Siekiant iššauti, galima spausti nuleistuką.
- Pirmąsyk spaudžiant nuleistuką užvedamas gaidukas, tad pirmasis nuleistuko paspaudimas reikalauja stipresnio (apie 3,5 kg) paspaudimo.
- Pirmą šūvį galima palengvinti gaiduką užvedus nykščiu.
- Kitus kartus šaudoma lengvai/trumpai patraukiant nuleistuką.
- Pirmąsyk spaudžiant nuleistuką užvedamas gaidukas, tad pirmasis nuleistuko paspaudimas reikalauja stipresnio (apie 3,5 kg) paspaudimo.
- Iššauta tūtelė, pro skylę, metama dešinėn.
- Pasibaigus šoviniams spyną galinėje sustabdo jos stabdis.
- Jis numetamas spustelėjus svirtelę kairiu nykščiu.
- Arba (toks būdas veikia visuose pistoletuose) dešine ranka patraukus spynos gaubtą atgal (link savęs) ir jį atleidus.
- Abiem atvejais, numetus stabdį, jei ginkle yra dėtuvė su šoviniu, jis iš dėtuvės stumiamas į lizdą.
- Jis numetamas spustelėjus svirtelę kairiu nykščiu.
- Ginklas paruoštas šūviui.
Variantai
redaguotiSovietų sąjunga
redaguoti- PM – pagrindinis modelis
Rusija
redaguoti- PMM – atnaujintas PM, galingesniu šoviniu.
- IŽ-70 – komercinis variantas, 8 šov. dėtuvė,
- IŽ70-17A – .380 ACP kalibras, 8 šov. dėtuvė, reguliuojamas taikiklis
- IŽ70-17AS – .380 ACP kalibras, 8 šov. dėtuvė, reguliuojamas taikiklis, chromuota apdaila
- IŽ70-17AH – .380 ACP kalibras, talpesnė dėtuvė, reguliuojamas taikiklis
- IŽ71-17 – .380 ACP kalibras, talpesnė dėtuvė, pastovus taikiklis
- IŽ-71H – .380 ACP kalibras, 12 šov. dėtuvė, pastovus laikiklis, chromuota apdaila
- IŽ70-18A – 9x18 mm kalibras, 8 šov. dėtuvė, reguliuojamas taikiklis
- IŽ70-18AS – 9x18 mm kalibras, 8 šov. dėtuvė, reguliuojamas taikiklis, chromuota apdaila
- IŽ70-18AH – 9x18 mm kalibras, talpesnė dėtuvė, reguliuojamas taikiklis
- IŽ71-18 – 9x18 mm kalibras, talpesnė dėtuvė, pastovus taikiklis
- IŽ-71 – tarnybinis, .380 ACP kalibras
- Baikal 442 – sportinis, 9x18 mm kalibras, 8, 10 ar 12 šov. dėtuvės
Dujiniai
redaguoti- Baikal MP-654K (Байкал МР-654К) – 4,5 mm pneumatinis (CO2 balionėliai),
- Baikal MP-654KS (Байкал MP654KS) – kaip Baikal MP-654K, bet chromuotas
- Baikal MP-471 (Байкал MP-471) – trauminis pistoletas, naudojantis 10 mm šovinius su guminėmis kulkomis
- Baikal IŽ-79-9T Makaryčius (Байкал ИЖ-79-9T Макарыч) – 9 mm, naudojantis šovinius su guminėmis kulkomis arba dujinius šovinius
- IŽ-79-8 (ИЖ-79-8) – 8 mm dujinis
- IŽ-79-9 (ИЖ-79-9) – 9 mm dujinis/trauminis
Kinija
redaguoti- Type 59 – kovinis variantas
- Norinco Sporting Pistol – eksportinis variantas
VDR ir Vokietija
redaguoti- Pistole M – 9x18 mm kalibras, standartinis
- Pistole Mk – .380 ACP kalibras, eksperimentinis
- Simson-Suhl Makarov – gamintas po Vokietijos susijungimo
Naudojančios šalys
redaguoti- Albanija
- Bulgarija – gaminta vietinė versija
- Kambodža
- Kinija – į ginkluotę priimtas 1959 m. kaip Type 59. Gamintas vietinis variantas su nežymiais skirtumais (skirtingi taikiklio pavažos plotis, saugiklio svirtelės forma).
- Kuba
- Estija
- Iranas
- Latvija
- Lietuva
- Moldavija
- Mongolija
- Nikaragva
- Rusija
- Sovietų Sąjunga
- Vietnamas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ https://histrf.ru/read/articles/pm-niezamienimyi-i-lieghiendarnyi
- ↑ https://structure.mil.ru/structure/forces/ground/weapons/arma/more.htm?id=10371312@morfMilitaryModel
- ↑ Gamintojo svetainė[neveikianti nuoroda]
- ↑ https://www.shooting-ua.com/arm-books/arm_book_11.11.htm
- ↑ https://www.vle.lt/straipsnis/vidaus-kariuomene/
- ↑ „Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas“. 2002 m. sausio 15 d. įstatymas Nr. IX-705. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.