Magotas
| Macaca sylvanus | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Magotai Gibraltare | ||||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||
 Nykstantys (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Macaca sylvanus Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||||
| Sinonimai[1][2] | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||||
 Magotų natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje:
|
Magotas[3] (Macaca sylvanus) – primatų (Primates) būrio, šunbeždžionių (Cercopithecidae) šeimos beždžionių rūšis.
Paplitimas redaguoti
Nykstanti rūšis, laukinėje gamtoje gyvena apie 8,000–10,000 individų.[4]
Skirtingai nei visos kitos makakų rūšys paplitusios Pietų, Pietryčių ir Rytų Azijoje, magotai natūraliai paplitę subtropinio klimato Šiaurės Afrikos šiaurvakariuose - šiauryčių Maroke, šiauriniame Alžyre, bei introdukuoti Pietų Europos pietvakariuose esančiame Gibraltare. Tai vakariausiai gyvenanti makakų (Macaca) genties rūšis.
Tarp ankstyvojo plioceno ir vėlyvojo pleistoceno epochų, magotai gyveno ir Vakarų Europoje, kur šiuo metu vyrauja vidutinių platumų jūrinis klimatas. Šiauriausių magotų populiacijų fosilijos iš viduriniojo pleistoceno yra rastos rytinės Anglijos Norfolko grafystės šiaurinėje dalyje, o iš ankstyvojo pleistoceno epochos magotų fosilijos rastos pietryčių Nyderlandų Limburgo provincijos Tegeleno kaime.[5]
Apibūdinimas redaguoti
Vidutinis patelių kūno ilgis 45-55 cm, o patinų 55-70 cm.[4] Palyginti su kitomis makakų rūšimis, bekaulė uodega yra labai sumažėjusi ir, jei ji yra, tai siekia 4-22 mm. Patinai gali turėti ryškesnę uodegą, tačiau apie tai duomenų nėra daug. Vidutinis patelių kūno svoris apie 10 kg, patinų, apie 15 kg.[4]
Mityba redaguoti
Magotai minta įvairiu augaliniu maistu, įskaitant gilėmis, laukinėmis alyvuogėmis ir tt. Po nukritusiais lapais renka grybus ir bestuburius, miško kirtavietėse renka žolių sėklas ir net buvo pastebėti nuo medžių šakų ėdantys kerpes.[4]
Amžius redaguoti
Laukinėje gamtoje gali gyventi 20 metų ir daugiau,[6] maksimaliai iki 30 metų.[4]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 „IUCN Red list - Macaca sylvanus“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2016-08-04. Straipsnis anglų k.
- ↑ itis.gov / Macaca sylvanus (Linnaeus, 1758)
- ↑ terminai.vlkk.lt / Magotas Archyvuota kopija 2023-03-25 iš Wayback Machine projekto.; VLKK terminų bankas | nuoroda tikrinta 2023.03.25.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 barbarymacaque.org / Barbary macaque Archyvuota kopija 2023-03-25 iš Wayback Machine projekto.; Barbary Macaque Awareness & Conservation
- ↑ dro.dur.ac.uk / Macaques at the margins: the biogeography and extinction of Macaca sylvanus in Europe.; Sarah Elton Department of Anthropology, Durham University, Hannah J. O'Regan Department of Archaeology, University of Nottingham; http://dx.doi.org/10.1016/j.quascirev.2014.04.025 | Received 20 January 2014, Available online 2 June 2014.
- ↑ neprimateconservancy.org / BARBARY MACAQUE Macaca sylvanus
Nuorodos redaguoti
- youtube.com / Observing social behaviour of Barbary macaques (Macaca sylvanus) (video vaizdo medžiagoje magotai Gibraltare)
