Madagaskarinis šventasis ibis

Madagaskarinis šventasis ibis (Threskiornis bernieri) – ibinių (Threskiornithidae) šeimos paukštis. Paplitęs Madagaskare ir Seišeliuose.

Yra du porūšiai: Threskiornis bernieri bernieri (Bonaparte, 1855) ir Threskiornis bernieri abbotti (Ridgway, 1893).

Išvaizda

Mažesnis už baltajį gandrą. Kūno ilgis 65 – 59 cm. Visas kūnas baltas, tik plačios uodegos plunksnos yra juodos spalvos. Plunksnomis neapaugę galva ir kaklas, snapas ir kojos juodos spalvos.

Biologija

Sėslus paukštis. Biotopas – lagūnos, seklūs pakrančių ežerai, dumblėtos seklumos, estuarijos ir mangrovės. Nors pirmenybę teikia druskingo vandens telkiniams.

Dažniausiai maitinasi pavieniai arba mažose grupėse, kartais – pavieniai. Minta kirmėlėmis, smulkiais vėžiagyviais, sraigėmis, vabzdžiais ir vorais. Kartais grobiu tampa varlės, ropliai ar paukščių jaunikliai.

Veisimosi sezonas sutampa su liūčių sezono pradžia. Peri 200 – 250 lizdų kolonijose kartu su įvairiaisgarniniais paukščiais. Lizdą krauna medžiuose, kartais ant žemės. Lizdas nedidelis, sukrautas iš šakų. Dėtyje du kiaušiniai.

Kartos trukmė – 8 metai.

Apsaugos būklė

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis yra nykstanti rūšis. populiacijoje yra 1500-1850 suaugusių individų. Populiacijos mažėjimo priežąstys:

• Kiaušinių ir jauniklių rinkimas maistui. Suaugusių paukščių medžioklė.
• Dėl taršos, dirvos erozijos, medžio anglies gavybos ir aliuvio netenka buveinių.
• Konkurencija dėl maisto išteklių su garniniais paukščiais.

Rūšies apsaugos priemonės:

• 2001 m Seišeluose, Aldabros atole įsteigtas Įpatingasis rezervatas, kur leidžiama tik ta veikla, kuri susijusi su gamtos apsauga.
• Nuo 2005 m Bombetokos įlankos (Madagaskaras) vietiniai gyventojai mokomi saugoti šiuos paukščius.
• Žvejų ir ekoturistų laivais patruliai pasiekia paukščių perimvietes ir jas stebi.
• Valsrodės pasaulio paukščių parke (Vokietija) paukščiai veisiami nelaisvėje.
• Konkurencijos dėl maisto išteklių tyrinėjimas.