Atverti pagrindinį meniu

Mažosios Lietuvos reikalų taryba

Mažosios Lietuvos reikalų taryba, MLRT – visuomeninė organizacija, įsteigta 1989 m. gruodžio mėn. VilniujeLietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 1989 m. rugsėjo mėn. įkurtos Mažosios Lietuvos genocido ir kultūros klausimų komisijos. Veikė prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos, nuo 1992 m. – prie Lietuvos Respublikos Seimo, nuo 1993 m. birželio mėn. – savarankiška.

StruktūraKeisti

Iki 1993 m. tarybai vadovavo valdyba, nuo 1993 m. – 7 narių, nuo 2003 m. – 5 narių kolegija. 1989 m. pab. taryba turėjo 31, 1998 m. – 32, 2007 m. – 29 narius.

Tarybai atstovauja:

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas nuo 1989 m. Vytautas Povilas Šilas. MLRT sekretorės arba reikalų tvarkytojos: Jadvyga Mackevičienė, Danutė Bakanienė, Tatjana Šilienė, Birutė Kurgonienė.

VeiklaKeisti

Mažosios Lietuvos reikalų taryba rūpinasi Mažosios Lietuvos baltų kultūros paveldo išsaugojimu, lietuvių raštijos, kultūros, istorijos ir visuomenės veikėjų atminimo įamžinimu, Karaliaučiaus krašto (dab. Kaliningrado sritis) lietuvių tautiniais, kultūros, dvasiniais, švietimo poreikiais.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir kitų organizacijų pastangomis pastatyti paminklai 2000 m. M. Mažvydui Klaipėdoje, 2005 m. M. L. G. Rėzai Karaliaučiuje. Kaliningrado srityje su vietos lietuviais kai kuriuose miestuose, bažnytkaimiuose įsteigta lietuviškų darželių ir fakultatyvų, sekmadieninių ir pradžios mokyklų. Siekiama pastatyti paminklą J. Bretkūnui, Tilžėje įkurti Vydūno memorialinį muziejų.

Pateikta siūlymų Lietuvos Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo komitetams, ministerijoms, Bažnyčiai. Nuo 1990 m. Mažosios Lietuvos, Karaliaučiaus krašto, santykių su Rusija klausimais padaryta viešų pareiškimų. 1993 m. Mažosios Lietuvos reikalų taryba įteikė Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei „Memorandumo dėl Karaliaučiaus krašto politikos koncepcijos“ projektą. 19901995 m. prie tarybos veikė Leidybos komisija. Taryba rūpinasi, kad ir Lietuvos Respublikos piliečiai, ir Karaliaučiaus krašto rusakalbiai gyventojai būtų supažindinti su Mažosios Lietuvos prūsiška ir lietuviška praeitimi. Tarybos rūpesčiu 1991 m. Vilniuje pakartotinai išleista (TSRS beveik visas 1951 m. Maskvoje išleistas tiražas buvo sunaikintas) P. Kušnerio-Knyševo knygos „Etninės teritorijos ir etninės ribos“ 2 dalis „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“. 1996 m. išleistas mokslinių pranešimų rinkinys „Potsdamas ir Karaliaučiaus kraštas“ (red. Algirdas Matulevičius, sud. D. Bakanienė), 1998 m. – rinkinys „Nuo Mažvydo iki Vydūno“ (red. Romualda Brastavičienė, sud. V. Šilas; 1999 m. išl. rusų k.).

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Lietuvos Respublikos Seimo nario S. Buškevičiaus pastangomis 1998 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas lapkričio 30 d., kai 1918 m. buvo priimtas Tilžės aktas, paskelbė Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos diena.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 1999 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą, kurį dekretais patvirtino Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus „Dėl tradicinių autentiškų – lietuviškų ir prūsiškų – Karaliaučiaus krašto vietovardžių vartojimo Lietuvos Respublikos žiniasklaidoje, kitose komunikacijos srityse, mokslinėje bei kitoje literatūroje“.

2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas spalio 16 d. paskelbė atmintina diena – Mažosios Lietuvos genocido diena (prasidėjo 1944 m. spalio 16 d.), sausio 15 d., kai 1923 m. įvyko Klaipėdos sukilimas – Klaipėdos krašto diena.

Mažosios Lietuvos reikalų taryba siekia, kad Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo ir dekolonizavimo, TSRS vykdyto genocido klausimas būtų keliamas ir sprendžiamas tarptautiniu lygiu. 2001 m. spalio mėn. taryba Vilniuje surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Neišspręstos Karaliaučiaus krašto problemos“; 2000 m. birželio mėn. tarptautiniame kongrese Petras Cidzikas ir 2007 m. birželio mėn. tarptautinėje konferencijoje Vilniuje Vytautas Šilas skaitė pranešimus.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Algirdas Matulevičius, Vytautas ŠilasMažosios Lietuvos reikalų taryba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 522 psl.