Mažasis seimas
Mažasis seimas – Lietuvos seimas, veikęs 1920 m. spalio 25 d. – 1921 m. vasario mėn.
Istorija redaguoti
1920 m. spalio 9 d. Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio rinktinei užgrobus Vilnių ir toliau veržiantis į Lietuvos gilumą, Steigiamasis Seimas turėjo nutraukti darbą. Kadangi nebuvo žinoma, kada galės vėl susirinkti, 1920 m. spalio 25 d. Seimas priėmė Mažojo seimo sudarymo įstatymą, pagal kurį šis būtų sudarytas iš Steigiamojo Seimo pirmininko, kuris (Aleksandras Stulginskis) tuo metu ėjo ir Respublikos Prezidento pareigas, 6 Steigiamojo seimo narių ir jo išrinktų 6 kandidatų.
Mažasis seimas turėjo einamųjų įstatymų leidybos, paskolų tvirtinimo, įstatymo vykdymo priežiūros įgaliojimus. Jam buvo atskaitingi vyriausybė ir valstybės kontrolierius. Vyriausybė privalėjo atsistatydinti, jei Mažasis seimas pareikštų nepasitikėjimą. Konstitucijos rengimas, jos priėmimas ir rengiamas Žemės reformos įstatymas Mažojo seimo kompetencijai nepriklausė. Pirmąjį po pertraukos Steigiamojo Seimo posėdį galėjo sušaukti Steigiamojo Seimo pirmininkas savo iniciatyva ar Mažojo Seimo reikalavimu arba ¼ Steigiamojo Seimo narių reikalavimu. 1921 m. vasario mėn. vėl susirinkus Steigiamajam Seimui, Mažasis seimas nustojo veikęs.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Mažasis seimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 493 psl.
- Mindaugas Maksimaitis. Mažasis seimas – ryškus epizodas Lietuvos parlamentarizmo raidoje, Jurisprudencija, 2000 m., t. 17.