Mėsiedas (arba Mėsėdis) – laikotarpis nuo Kalėdų iki Užgavėnių. Žiemos linksmybių, piršlybų ir vestuvių metas. Valstiečiams ir samdiniams buvo poilsio ir pramogų laikas. Neskaitant neįmantrių darbų buvo vakarojama, dainuojama, žaidžiama, menamos mįslės. Kaime dažniausiai skerstos kiaulės, gausiai valgyta. Mėsiedo metu pats svarbiausias moterų darbas būdavo audimas. Merginos tada skubėdavo verpti linus, austi vilnas, pakulas, drobes, kraičius krauti. Vyrai besiruošdavę statytis namus pjaudavo mišką, nes žiemą, manoma, tvirčiausia mediena. Tuo metu apsirūpindavo ir malkomis, rengdavosi būsimiems laukų darbams (taisydavo senus pakinktus, darbo įrankius, vydavo pančius, virves).[1][2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Lietuvių kalendorinės šventės: straipsnių rinkinys. Sudarė Birutė Imbrasienė. – Vilnius, 1990.
  2. Mėsiedas. Santaka. Publikuota: 2007-01-23
Tradicinės Lietuvos krikščionių kalendorinės šventės
Adventas · Kūčios · Kalėdos · Trys karaliai · Mėsiedas · Grabnyčios · Užgavėnės · Pelenų diena · Gavėnia · Verbų sekmadienis · Didžioji savaitė · Velykos · Atvelykis · Šeštinės · Sekminės · Devintinės · Žolinė · Vėlinės
Svarbesnės šventųjų dienos: Kazimierinės (03.04) ·
Juozapinės (03.19) · Šv. Stanislovas (04.11) · Jurginės (04.23) · Joninės (06.24) · Petrinės ir Povilinės (06.29) · Šv. Rokas (08.16) · Šv. Baltramiejus (08.24) · Mykolinės (09.29) · Visi šventieji (11.01) · Šv. Martynas (11.11)
Tradicinės lietuvių šventės
Žiemos saulėgrįža · Kūčios · Pusiaužiemis · Užgavėnės · Rasos · Žolinė · Ilgės