Mėnlapis – viso Mėnulio paviršiaus ar jo dalies atvaizdas plokštumoje. Dažniausiai jis būna su selenografinių koordinačių tinklu, analogišku geografiniam koordinačių tinklui. Mėnulio pusiaujo padėtis yra nusakoma pagal jo sukimosį ašį. Pr. dienovidinis pagal susitarimą eina per regimojo Mėnulio skritulio centrą, tuo momentu, kai jis yra orbitos mazgų linijoje (Mėnulio ir Žemės orbitų plokštumų susikirtimo linija) ir kartu perigėjuje ar apogėjuje.

Matomosios pusės mėnlapis

Objekto platuma Mėnulyje skaičiuojama į šiaurę (N) ir į pietus (S) nuo pusiaujo išilgai dienovidinio – nuo 0° iki 90°. Ilguma skaičiuojama į vakarus (W), ir į rytus (E) nuo pr. dienovidinio išilgai pusiaujo nuo 0° iki 180°. Mėnulio skritulyje šiaurė yra viršuje, pietūs – apačioje, vakarai – kairėje, rytai – dešinėje.[1]

Mėnulio objektai redaguoti

Mėnulio jūros (lavos lygumos) paprastai mėnlapiuose žymimos lotyniškais pavadinimais. Mėnulio geriausiai žinomiems krateriams suteikti praeities mokslininkų ir filosofų vardai.

Mėnlapių objektų pavadinimuose:[2]

  • Mare (maria) − „jūra“, didelė lyguma;
  • Sinus − „įlanka“, maža lyguma;
  • Lacus − „ežeras“, maža lyguma;
  • Palus − „pelkė“, maža lyguma;
  • Vallis − slėnis;
  • Mons (montes) − kalnas, kalnai;
  • Dorsum (dorsa) − kalvų grandinė, pailgas gūbrys;
  • Promontorium − kalnų iškyšulis;
  • Rima (rimae) − įdubusi reljefo raukšlė, primenanti kanalą;
  • Rupes − paviršiaus lūžis, sprūdis, rėžis.

Žemiau pateikiamas Mėnulio matomosios pusės gerai iš Žemės matomų jūrų ir kraterių sąrašai.

 
Mėnulio krateriai:
1 − Ptolemėjas, 2 − Alfonsas,
3 − Alpetragijus, 4 − Arzachelis

Matomosios pusės jūros:

Matomosios pusės krateriai:

Šaltiniai redaguoti

  1. Mėnlapis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 677 psl.
  2. Peter, Grego. The Moon and How to Observe It. Springer Science & Business Media, 2010, p. 124