Mėnesienos sonata
Mėnesienos sonata (Sonata fortepijonui Nr. 14, c♯−moll, op. Nr. 27) – vokiečių klasikinės muzikos kompozitoriaus Liudviko van Bethoveno kūrinys. Tai viena žinomiausių klasikinių kompozicijų fortepijonui.
Sonata parašyta 1801 m. vasarą L. van Bethovenui viešint grafo Antono II Brunsviko dvare Vengrijoje. Išleista sekančiais metais pavadinimu Sonata quasi una fantasia per il clavicembalo. Ji buvo dedikuota šešiolikmetei aristokratei Džulijai Gvičardi, kuri trumpą laiką tuo metu mokėsi pas L. van Bethoveną. Pasakojama, kad L. van Bethovenas ją įsimylėjo po keleto pirmųjų pamokų ir pasipiršo, tačiau vestuvėms pasipriešino jos tėvai. Įprastai vartojamą pavadinimą „Mėnesienos sonata“ ji įgavo, kai 1832 m. vokiečių poetas-romantikas Liudvikas Relštabas savo apžvalgoje palygino pirmos sonatos dalies skambesį su valtele, plaukiančia naktį šviečiant mėnesienai Liucernos ežere. Kartais „Mėnesienos sonata“ vadinama tik pirmoji jos dalis, nes paprastai klausytojai tik ją žino. Išleista sonata sulaukė daug dėmesio Vienoje, Karlas Černis rašė: „visi visą laiką kalba apie sonatą C djezo minore“.
Sonatos dalys redaguoti
|
„Mėnesienos sonata“ skirta fortepijono atlikimui ir sudaryta iš trijų dalių. Jos kompozicija neseka tradicine to meto sonatos forma − I dalis sunki ir greita, II dalis lėta, III dalis lengva ir greita, kas pabrėžta pavadinime žodžiais quazi una fantasia. Kompozitorius nurodė, kad ji parašyta fantazijos, kitos muzikinės formos, dvasioje. Pirmoji sonatos dalis prasideda lėto tempo arpredžija, antroji dalis yra trumpa, gyvesnė ir trečioji dalis greičiausia.
- Adagio sostenuto.
- Allegretto.
- Presto agitato.