Mėčionys
{{#if:265px
Mėčionys nuo bokšto
Mėčionys
Mėčionys
55°16′12″š. pl. 26°29′56″r. ilg. / 55.270°š. pl. 26.499°r. ilg. / 55.270; 26.499 (Mėčionys)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Mielagėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 28
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Mė́čionys
Kilmininkas: Mė́čionių
Naudininkas: Mė́čionims
Galininkas: Mė́čionis
Įnagininkas: Mė́čionimis
Vietininkas: Mė́čionyse

Mėčionys (arba Miečionys) – etnografinis gatvinis kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurės rytus nuo Mielagėnų.

Dvipusiame gatviniame rėžiniame kaime išliko vertingų XIX a. pabaigos – XX a. pradžios etnologiniais sodybų ir pavienių pastatų, yra 8 paminklinės sodybos, 7 pavieniai paminkliniai pastatai. Gatvinėse vienpusėse sodybose pirkios, svirnai, tvartai, kluonai išdėstyti viena arba dviem eilėmis.

Geografija redaguoti

 
Kryžius Mėčionyse

Mėčionys įsikūrę Dysnos upės slėnyje, 1 km į vakarus nuo Kančioginos upės, kuri įteka į Erzvėto ežerą.

Istorija redaguoti

Kaimas įsikūrė XVI a. antroje pusėje per Valakų reformą. Minimas 1644 m. Dysnos dvaro kronikoje. Iki XVII a. pab. kaimas priklausė Dysnos dvaro Dietkauščiznos palivarkui. 1692 m. Feliksas Pacas Dysnos dvarą (kartu su Mėčionimis) ir Tverečių užrašė Vilniaus benediktinų vienuolynui. Kaimas vienuolynui priklausė iki 1841 m., vėliau buvo suvalstybintas.

19291936 m. veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius 19201927 m. – „Ryto“ draugijos lietuviška pradžios mokykla. Kaimas priklausė Mielagėnų valsčiui. Po Antrojo pasaulinio karo sodybų sumažėjo, nugriauta daug ūkinių pastatų (kluonų, svirnų). 19511988 m. veikė pradžios mokykla. 19501992 m. kolūkio pagalbinė gyvenvietė.[2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. tarpukaris Mielagėnų valsčius
19501979 m. Dietkauščiznos apylinkė
19791995 m. Tverečiaus apylinkė
1995 Mielagėnų seniūnija

Gyventojai redaguoti

1830 m. kaime buvo 9, 1855 m. – 8 sodybos. XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje Mėčionys išsiplėtė, 1939 m. buvo 24 sodybos.

 
 
Demografinė raida tarp 1855 m. ir 2021 m.
1855 m. 1905 m.[3] 1931 m.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7]
90 136 142 109 101 95
1986 m.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] -
85 84 78 46 28 -


Žymūs žmonės redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Mėčionys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 546 psl.
  3. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  4. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  5. MėčionysMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 540 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kazys Šešelgis ir kt. Mėčionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 31-32
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos redaguoti

  • Tarnauskienė N. Mėčionys // Kultūros paminklų enciklopedija. T. 1. V., 1996, p. 140–147;
  • Mėčionys // Nauja vaga, 2002-09-14, p. 3;
  • Lietuvių liaudies architektūros paminklai. T. 5: Gatviniai ir vienkieminiai Aukštaitijos kaimai/ Kazys Šešelgis. V., 1998, p. 16.
  • Miesteliai.lt