Lytiškai plintančios ligos
Lytiškai plintančios ligos (LPL; Venerinės ligos nuo romėnų deivės Veneros) – infekcinių ligų, plintančių per lytinius santykius, grupė. Dažniausiai užsikrečiama genitalinio kontakto metu (vaginalinio, oralinio, analinio sekso metu), labai retais atvejais – buitiniu kontaktiniu būdu per drėgnas plaušines, rankšluosčius, patalynę, pirties įrangą, klozetus.[1]
Užsikrėtusiesiems šiomis ligomis požymiai dažniausiai atsiranda po kelių ar net keliasdešimt dienų (šiuo inkubaciniu laikotarpiu žmogus jau gali užkrėsti kitus). Kartais liga neturi jokių aiškių požymių (slapta eiga). Pasitaiko, kad ligos požymiai išnyksta be gydymo, bet mikroorganizmai plinta organizme ir vėliau sukelia pavojingų negalavimų. Negydomos lytiškai plintančios ligos gali pažeisti kitus organus: gimdos kūną, kiaušintakius, sėklides, jų prielipus, prostatą, pilvaplėvę (prasideda dubens įvairių organų uždegimai), lytiniai latakai gali užakti ir sukelti nevaisingumą. Laiku pradėjus gydytis (antibiotikais ar kitais vaistais) sergantieji dauguma šių ligų yra pagydomi.[1]
2015 m. duomenimis pasaulyje pastarosiomis ligomis buvo užsikrėtę apie 1,1 mlrd. žmonių neskaitant ŽIV, AIDS.[2] Numanoma, kad kas ketvirtas lytiškai aktyvus JAV gyventojas nuo 15 iki 55 m. amžiaus susirgs bent viena iš maždaug 25 lytiškai plintančių ligų per savo gyvenimą. Pastarųjų ligų paplitimas JAV yra didesnis nei kitose išsivysčiusiose šalyse, kuriose įprastas kontraceptinių priemonių vartojimas.[3]
Pagrindinės ligosKeisti
- venerinės ligos – gonorėja, venerinė granulioma, šankeris, sifilis;
- lyties organų ir šlapimtakių infekcijos, kurias sukeliai infekciniai veiksniai – gardnereliozė, chlamidiozė, lytinių organų herpesas, mikoplazmozė;
- AIDS;
- kitos užkrečiamos odos ligos – niežai, pedikuliozė.
Plitimo veiksniaiKeisti
- socialiniai-ekonominiai veiksniai – urbanizacija, migracija, turizmas;
- demografiniai pokyčiai – vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimas, ankstyvas lytinis gyvenimas;
- elgsenos veiksniai – tradicinių normų ir draudimų susilpnėjimas, moterų emancipacija;
- socialiniai-kultūriniai pokyčiai – tėvų įtakos vaikams sumažėjimas, požiūrio į lytines normas pokyčiai (atsitiktiniai lytiniai santykiai, lytinių santykių įvairovė), alkoholis, narkotikai, prostitucija;
- medicininiai veiksniai – ligų sukėlėjų atsparumo vaistams padidėjimas, savigyda, nepakankamas infekcinių židinių išaiškinimas.
IšnašosKeisti
- ↑ 1,0 1,1 Lytiškai plintančios ligos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ GBD 2015 Disease and Injury Incidence and Prevalence, Collaborators (8 October 2016). „Global, regional, and national incidence, prevalence, and years lived with disability for 310 diseases and injuries, 1990–2015: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2015“. Lancet 388 (10053): 1545–1602. PMC 5055577 . PMID 27733282. doi:10.1016/S0140-6736(16)31678-6.
- ↑ Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd ed.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645.