Lygiagretumas (geometrija)

Lygiagretumas – terminas geometrijoje nusakyti ar tiesės arba plokštumos turi bendrų taškų.

Lygiagrečios tiesės – tiesės vienoje plokštumoje, kurios neturi bendrų taškų. Pagal euklidinę geometriją, per tašką, nepriklausantį turimai tiesei, galima nubrėžti tik vieną tiesę, lygiagrečią su turima tiese, pagal Lobačevskio neeuklidinę geometriją – bent dvi.^[1]

Jeigu dvi tiesės $\ell _{1}$ ir $\ell _{2}$ yra lygiagrečios, jos yra žymimos $\ell _{1}\parallel \ell _{2}$ .

Lygiagrečios plokštumos – plokštumos, kurių visi taškai yra vienodai nutolę nuo kitos plokštumos.

Tiesė ir plokštuma, kurios neturi bendrų taškų, yra lygiagrečios,^[2] žymima: $a\parallel \alpha$

Plokštumų lygiagretumo požymis redaguoti

Jei vienos plokštumos dvi susikertančios tiesės atitinkamai lygiagrečios kitos plokštumos dviem susikertančioms tiesėms, tai tos plokštumos yra lygiagrečios.^[3]

Taip pat skaitykite redaguoti

Lygiagretainis

Šaltiniai redaguoti

↑ Lygiagrečios tiesės. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-02-05).
↑ Vaidotas Mockus. Geometrijos žinynas moksleiviams. – Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas, 1996. – 116 p. ISBN 9986-38-010-3
↑ Petrė Grebeničenkaitė, Erika Tumėnaitė. Matematikos korepetitorius namuose. – Kaunas: Šiaurės Lietuva, 2002. – 177 p. ISBN 9986-705-90-8

[1] Lygiagrečios tiesės. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-02-05).

[2] Vaidotas Mockus. Geometrijos žinynas moksleiviams. – Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas, 1996. – 116 p. ISBN 9986-38-010-3

[3] Petrė Grebeničenkaitė, Erika Tumėnaitė. Matematikos korepetitorius namuose. – Kaunas: Šiaurės Lietuva, 2002. – 177 p. ISBN 9986-705-90-8

[1]

[2]

[3]