Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Įkurta 1999 m.
Panaikinta {{{Panaikinta}}}
Trumpinys LGKT
Tipas Ombudsmenas
Anksčiau Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Jurisdikcija Seimas
Buveinė S. Konarskio g. 35,
03123 Vilnius
Metinis biudžetas {{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas Birutė Sabatauskaitė
Pavaduotojas {{{Pavaduotojas}}}
Darbuotojų
Narių skaičius {{{Narių skaičius}}}
Biudžetas {{{Biudžetas}}}
Aukštesnioji agentūra {{{Aukštesnioji}}}
Svetainė Lygybe.lt
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – valstybinė įstaiga, prižiūrinti Lietuvoje lygių galimybių įgyvendinimą ir vykdanti diskriminacijos prevenciją.

Buveinė

Tarnyba ir jos vadovas – lygių galimybių kontrolierius – prižiūri, kaip šalyje veikia Lygių galimybių įstatymas bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas.

Istorinė raida redaguoti

1999 m. kovo 1 d. įsigaliojo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas.

1999 m. balandžio 20 d. paskirta pirmoji moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, gegužės 25 d. įsteigta Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba[1]. Institucijos įkūrimą inspiravo tarptautinės teisės standartai – tokie dokumentai kaip Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims – bei siekis atitikti Europoje keliamus žmogaus teisių reikalavimus[2].

2005 m. sausio 1 d. pradėjo galioti Lygių galimybių įstatymas, išplėtęs kontrolieriaus kompetenciją. Šiuo teisės aktu uždrausta diskriminuoti dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės, etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų. Tais metais Tarnyba pervadinta į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, o institucijos vadovas tapo lygių galimybių kontrolieriumi[1].

2008 m. priimtoje naujoje Lygių galimybių įstatymo redakcijoje išplėstas diskriminacijos pagrindų sąrašas, į kurį įtrauktas ir tikėjimas, pridėtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įtvirtintas lyties aspektas[3], kalba, tautybė, kilmė, socialinė padėtis[4].

2017 m. įsigaliojus naujoms Lygių galimybių įstatymo pataisoms, Tarnybai priskirta prevencinės ir švietėjiškos veiklos funkcija. Pataisos išplėtė Lygių galimybių kontrolieriaus darbo stažo ir išsilavinimo reikalavimą – jis sulygintas su kitų Seimo skiriamų kontrolierių stažu ir apima 10 m. teisinio darbo laikotarpį bei aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taip pat apribotas lygių galimybių kontrolieriaus kadencijų skaičius – tas pats asmuo pareigas gali eiti ne daugiau kaip du kartus iš eilės[5].Į įstatymą įtrauktas ir draudimas diskriminuoti dėl pilietybės[6].

2022 m. Lygių galimybių įstatyme pakeista socialinės padėties sąvoką, į ją įtraukiant ir šeiminę padėtį - tai leidžia Tarnybai nagrinėti skundus ir diskriminacijos dėl šeiminės padėties pagrindu. Taip pat Lygių galimybių įstatyme įtvirtinta, kad tiesiogine diskriminacija nėra laikomas lengvatų teikimas amžiaus, negalios bei socialinės padėties pagrindu, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis[7].

Veikla redaguoti

Pagal Lygių galimybių įstatymą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba prižiūri, kaip lygias galimybes įgyvendina valstybės ir savivaldybės institucijos bei įstaigos, švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos, darbdaviai, organizacijos ir asociacijos, prekių pardavėjai, gamintojai ir paslaugų teikėjai[8]. Papildomai pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba prižiūri, kaip moterų ir vyrų lygios galimybės įgyvendinamos socialinės apsaugos sistemose[9].

Lietuvoje draudžiama diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės (ES ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimos narių), kalbos, kilmės, socialinės padėties (šeiminės padėties, įgyto išsilavinimo, kvalifikacijos ar mokymosi mokslo ir studijų institucijose, turimos nuosavybės, gaunamų pajamų, paramos poreikio ir kitų su asmens ekonomine padėtimi susijusių veiksnių), tikėjimo, įsitikinimų ir pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos[8].

Kompetencija redaguoti

Tarnybos funkcijos:

  • tiria fizinių ir juridinių asmenų skundus;
  • atlieka tyrimus lygių galimybių kontrolieriaus iniciatyva;
  • atlieka nepriklausomus tyrimus ir apžvalgas, susijusias su diskriminacija;
  • teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais;
  • vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių įgyvendinimo sklaidą;
  • prižiūri Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje;
  • keičiasi turima informacija su kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis institucijomis[1].

Bendradarbiavimas ir visuomenės švietimas redaguoti

Pagal savo kompetenciją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bendradarbiauja su nacionalinėmis ir tarptautinėmis institucijomis.

Tarnyba yra Europos lygybės institucijų tinklo EQUINET narė. Tai pelno nesiekianti asociacija, vienijanti nediskriminavimo politiką įgyvendinančius ES ir kaimyninių valstybių ombudsmenus [10].

Tarnyboje veikiantis Lygių galimybių integravimo grupė kartu su valstybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis įgyvendina bendrus švietėjiškus projektus, iniciatyvas bei informacines kampanijas.

Bendradarbiaudama su partneriais, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba veikia teisinės bazės tobulinimo, diskriminacijos prevencijos, lyčių lygybės skatinimo ir stereotipų mažinimo, geriausios Europos patirties perėmimo, kovos su smurtu prieš moteris srityse.

Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai redaguoti

Nuo 2014 m. Tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu, vienijančiu nevyriausybines organizacijas, atstovaujančias diskriminacijos atžvilgiu pažeidžiamas gyventojų grupes[11], organizuoja Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus. Kasmet jais įvertinami žmogaus teisių srityje labiausiai nusipelnę žmonės ir organizacijos, jų darbai ir iniciatyvos. Apdovanojimai teikiami 9-iose kategorijose: Lyčių lygybės apdovanojimas; Tautų dialogo apdovanojimas; Vaivorykštės apdovanojimas; Apdovanojimas „Geriausias amžius – mano amžius“; Įveiktos kliūties apdovanojimas; Religijų įvairovės apdovanojimas; Metų proveržio apdovanojimas; Žiniasklaidos balso apdovanojimas; Gyvenimo nuopelnų apdovanojimas[12].

Sprendimai, atsakomybė redaguoti

Lygių galimybių kontrolierius gali:

  • perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui;
  • siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus (neveikimą);
  • siūlyti pakeisti ar panaikinti administracinį aktą arba sprendimą (ar jo dalį), susijusį su lygių galimybių pažeidimu;
  • įspėti dėl padaryto pažeidimo;
  • įpareigoti nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas;
  • nagrinėti administracines bylas ir skirti baudą;
  • įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas;
  • kreiptis į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis), religinės bendruomenės ir bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos arba asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas atitinka Lygių galimybių įstatymą ir (ar) Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą;
  • pripažinti skundą nepagrįstu, jeigu jame nepasitvirtino nurodyti pažeidimai[8].

Administracinių nusižengimų kodeksas nustato, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme nustatytų moterų ir vyrų lygių teisių bei Lygių galimybių įstatyme nustatytų lygių galimybių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų[13].

Šaltiniai redaguoti