Lusono sąsiauris
21°0′ š. pl. 121°0′ r. ilg. / 21.000°š. pl. 121.000°r. ilg. Lusono sąsiauris (Kipot ng Luzon) – sąsiauris Ramiajame vandenyne, tarp Taivano ir Filipinų salyno salos Lusono. Sąsiauris jungia Filipinų jūrą su Pietų Kinijos jūra.
Sąsiaurio plotis apie 250 km. Jame gausu salų, skirstomų į dvi grupes: Bataneso salos, priklausančios Filipinų Bataneso provincijai, ir Babujano salos, priklausančios Kagajano provincijai.
Sąsiauris taip pat skirstomas į mažesnius sąsiaurius. Babujano sąsiauris skiria Lusoną nuo Babujano salų, kurios nuo Bataneso salų atskirtos Balintango sąsiauriu. Batanesą nuo Taivano skiria Baši sąsiauris.
Lusono sąsiauris yra svarbi vandens arterija laivybai ir susisiekimui. Daugelis laivų iš Amerikų naudojasi šiuo maršrutu, plaukdami į pagrindinius Rytų Azijos uostus. Lusono sąsiaurio dugnu eina daug povandeninių ryšių kabelių. Šie kabeliai svarbiais duomenimis ir telefonijos paslaugomis aprūpina Kiniją, Honkongą, Taivaną, Japoniją ir Pietų Korėją.[1]
Lusono sąsiauryje sutinkamos didžiausios vandenynų bangos pasaulyje, iš kurių kai kurios siekia virš 170 m aukštį. Šios bangos yra povandeninės ir retai iškyla į vandens paviršių, todėl laivybai pavojaus nekelia.[2]
Istorija redaguoti
Lusono sąsiauris buvo dalis japonų pajėgų 1941 m. gruodžio mėn. invazijos maršruto. Gruodžio 8 d. (Perl Harboro puolimo dieną, dėl laiko juostų) jie išsilaipino Batanese. Gruodžio 10 d. jie okupavo Babujano salynui priklausančią Kamigino salą, kur ketino įkurti vandens lėktuvų bazę. Tą pačią dieną japonai taip pat išsilaipino Apario, Kagajano ir Lusono salose.
Vėliau sąsiauriu naudojosi JAV povandeniniai laivai, medžiodami praplaukiančius japonų konvojus, kursuojančius iš Rytų Indijų į Japoniją.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Greenlees, Donald and Arnold, Wayne (2006-12-29). „Asia scrambles to fix quake damage to data cables“. CNET News.com.
- ↑ Oskin, Becky (2014-01-09). „Ocean’s Huge Hidden Waves Explained“". LiveScience.com. Nuoroda tikrinta 2014-01-13.