Lunino kaimo gyvenvietė
Lunino kaimo gyvenvietė (rus. Лунинское сельское поселение) – kaimo gyvenvietė Rusijos Federacijos anklavo Kaliningrado srities Nemano rajone. Centras – Luninas. 2009 m. 2428 gyventojai.[1]
Lunino kaimo gyvenvietė rus. Лунинское сельское поселение | |
---|---|
![]() | |
Valstybė | Rusijos Federacija |
Sritis | ![]() |
Rajonas | Nemano rajonas |
Administracinis centras | Luninas |
Gyvenviečių | 12 |
Vadovas | Valerija Kudaševa |
Gyventojų | 2 428 |
Pašto kodas | 238715 |
Tel. kodas | (+7) 40162 |
Tinklalapis | lunino-adm.narod.ru |
Istorija
redaguotiĮsteigta vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Ribojasi vakaruose su Žilino kaimo gyvenviete, šiaurėje su Nemano miesto gyvenviete, rytuose su Krasnoznamensko rajono Aleksejevkos ir Vesnovo kaimo gyvenvietėmis, pietuose su Gusevo rajono Kubanovkos ir Černiachovsko rajono Kalužskojės kaimo gyvenvietėmis.[2][3]
Kaliningrado srities įstatymu Nr. 257. Lunino kaimo gyvenvietę sudaro: [4] [5] [6][7]
- Luninas, miestelis,
- Beriozovka, gyvenvietė,
- Ganovka, gyvenvietė,
- Grivinas, gyvenvietė,
- Gruševka, gyvenvietė,
- Ignatovas, gyvenvietė,
- Kaštanovka, gyvenvietė,
- Malomožaiskojė, gyvenvietė,
- Uljanovas, gyvenvietė,
- Šmeliovka, gyvenvietė,
- Voločajevas, gyvenvietė,
- Zabrodinas, gyvenvietė.
Lunino kaimo gyvenvietės teritorijoje statoma Baltijos atominė elektrinė.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Паспорт муниципального образования „Неманский муниципальный район“ Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lunino kaimo gyvenvietė wikimapia.org
- ↑ Администрация Неманского муниципального района Archyvuota kopija 2011-06-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lunino kaimo gyvenvietė bankgorodov.ru
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882