Lugalis (šum. 𒇽𒃲 = LÚ.GAL – 'didelis žmogus') – vienas iš miesto valdovo titulų senovės Šumere. Kiti valdovą žymintys ženklai buvo en ir ensi. Tiksliai nėra žinomas skirtumas tarp šių žodžių, tačiau aišku, kad žodis „lugal“ buvo karaliaus atitikmuo šumerų kalboje, šiuo ženklu taip pat žymėtas kokio nors objekto savininkas, šeimos galva.[1]

Šumero valdovo Lugaldalu skulptūra su inskripcija, kurioje yra ir lugal įrašas

Lugalio terminas taip pat naudotas akadų, hetitų kalbose, nors akadai taip pat turėjo savo žodį karaliui įvardinti (šarrum).

Tyrinėtojai spėja, kad miesto valdytojai galėjo būti tituluojami „ensi“, o „lugal“ vadinti stambesnių konfederacijų valdovai. Lugaliai turėję atlikti dalį religinių funkcijų, organizuoti gynybą nuo priešų, spręsti teritorinius ginčus. Lugaliui mirus, sostą paveldėdavo vyriausiasis sūnus.[1][2] En ar ensi labiau galėję atitikti žynio funkciją.[3] Kiti mokslininkai mano, kad visi trys titulai yra sinonimiški.[3][4][5]

Lugalio terminas plačiai sutinkamas Amarnos laiškuose, ten lugaliais vadinami ne tik Mesopotamijos valdovai, bet ir Egipto faraonai.

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Westenholz, Aage (2002), Hansen, Morgens Herman, ed., ""The Sumerian city-state" A comparative study of six city-state cultures: an investigation conducted by the Copenhagen Polis Center", Historisk-filosofiske Skrifter (Copenhagen: C.A. Reitzels Forlag, 23-42.) (27): 34–35 
  2. Plamen Rusev, Mesalim, Lugal Na Kish: Politicheska Istoriia Na Ranen Shumer (XXVIII-XXVI V. Pr. N. E.), Faber, 2001 (bulgarų) Mesalim, Lugal of Kish. Political History of Early Sumer (XXVIII–XXVI century BC.)
  3. 3,0 3,1 Glassner, Jean-Jacques, 2000: Les petits etats Mésopotamiens à la fin du 4e et au cours du 3e millénaire. In: Hansen, Mogens Herman (ed.) A Comparative Study of Thirty City-State Cultures. The Royal Danish Academy of Sciences and Letters, Copenhagen., P.48
  4. Michalowski, Piotr (2008), Brisch, N., ed., "The Mortal Kings of Ur: A Short Century of Divine Rule in Ancient Mesopotamia" (PDF), Religion and Power: Divine Kingship in the Ancient World and Beyond (Chicago: The Oriental Institute): 33, <http://oi.uchicago.edu/pdf/ois4.pdf> 
  5. Cooper, Jerrold S., Sumerian and Semitic Writing in Most Ancient Syro-Mesopotamia. P.63-65. In: "Languages and Cultures in Contact. At the Crossroads of Civilizations in the Syro-Mesopotamian Realm." Proceedings of the 42nd RAI - Orientalia Lovaniensia Analecta 96, K. Van Lerberghe and G. Voet (eds.), Leuven