Liudvigas Bolcmanas
vok. Ludwig Boltzmann
Gimė 1844 m. vasario 20 d.
Viena, Austrijos imperija (dabar Austrija)
Mirė 1906 m. rugsėjo 5 d. (62 metai)
Italija
Sritis fizika
Organizacijos Graco universitetas,
Vienos universitetas,
Miuncheno universitetas,
Leipcigo universitetas
Alma mater Vienos universitetas
Žinomas (-a) už Bolcmano konstanta
Bolcmano formulė
Bolcmano skirstinys
Vikiteka Ludwig Boltzmann
Parašas

Liudvigas Eduardas Bolcmanas (vok. Ludwig Eduard Boltzmann, 1844 m. vasario 20 d. – 1906 m. rugsėjo 5 d.) – austrų fizikas,[1] vienas molekulinės kinetinės teorijos kūrėjų.

Biografija

redaguoti

Vaikystė ir išsimokslinimas

redaguoti

Bolcmanas gimė Vienoje, Austrijos imperijos sostinėje. Jo tėvas, Liudvigas Georgas Bolcmanas, buvo valstybinių mokesčių pareigūnas, o mama, Katerina Pauernfeind, kilusi iš Zalcburgo. Pirmąjį išsimokslinimą Bolcmanas gavo iš privataus mokytojo, savo tėvų namuose. Jis lankė aukštąją mokyklą Lince, aukštutinėje Austrijoje. Kai Bolcmanui buvo penkiolika, mirė jo tėvas.

Nuo 1863 m. Bolcmanas studijavo fiziką Vienos universitete. Daktaro laipsnį gavo 1866 m., o jo disertacija buvo apie dujų kinetinę teoriją. Gavęs šį laipsnį Bolcmanas dirbo asistentu dar 2 metus pas savo vadovą Džozefą Stefaną. Būtent Stefanas ir supažindino Bolcmaną su Džeimso Klarko Maksvelo darbu.

Akademinė karjera

redaguoti

1869 m., būdamas 25 metų, Bolcmanas dėka rekomendacinio Stefano laiško buvo paskirtas dirbti Graco universitete, jis tapo matematinės fizikos profesoriumi. 1869 m. jis praleido kelis mėnesius Heidelberge ir dirbo kartu su Robertu Bunsenu ir Leo Kionigsbergu, o 1971 m. jis buvo kartu su Gustavu Kirchofu ir Hermanu von Helmholcu Berlyne. 1873 m. Bolcmanas tapo Vienos universiteto matematikos profesoriumi ir ten liko iki 1867 m.

Žymiausi pasiekimai

redaguoti

Liudvigo Bolcmano veikaluose molekulinė kinetinė teorija pirmą kartą pateikta kaip logiškai darni, nuosekli fizikos teorija. L. Bolcmanas daug nuveikė plėtodamas ir populiarindamas Maksvelo elektromagnetinio lauko teoriją. Jis ryžtingai gynė molekulinį šiluminių reiškinių aiškinimą, kovojo su mokslininkais, neigusiais molekulių egzistavimą.

Antrasis dėsnis kaip netvarkos dėsnis

redaguoti

Idėja, kad antrasis termodinamikos dėsnis arba entropijos dėsnis yra netvarkos dėsnis kilo dėka Bolcmano.

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti