Lucijus Cecilijus Metelas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lucijus Cecilijus Metelas (lot. Lucius Caecilius Metellus; m. 221 m. pr. m. e.) – romėnų valstybės veikėjas ir karvedys, 251 ir 247 m. pr. m. e. konsulas, vyriausiasis pontifikas 243–221 m. pr. m. e., diktatorius 224 m. pr. m. e.

251 m. pr. m. e. Panormo mūšyje nugalėjo Hasdrubalo vadovaujamus kartaginiečius. Iš esmės pakeitė Pirmojo pūnų karo eigą ir leido romėnams įsitvirtinti Sicilijoje. Pagerbtas triumfu, kurio metu romėnai pirmą kartą stebėjo po mūšio perimtus Kartaginos dramblius. Šie drambliai tapo Metelų atšakos simboliu.

241 m. pr. m. e. Vestos šventykloje kilo gaisras. Stengdamasis apsaugoti Romos relikvijas, pats ėmėsi jį gesinti. Po šio įvykio Metelas apako ir imtas laikyti vienu iš Romos globėjų. Kapitolijuje jam iki gyvos galvos buvo paskirta statula, o į Senatą galėjo atvykti važiuotas.

Kvinto Cecilijaus Metelo ir Marko Cecilijaus Metelo tėvas.

Romos konsulas
Anksčiau valdė: Gajus Aurelijus Kota Publijus Servilijus Geminas	Lucijus Cecilijus Metelas (251 m. pr. m. e.) kartu su Gajumi Furijumi Pacilu	Vėliau valdė: Gajus Atilijus Regulas Lucijus Manlijus Vulzonas Longas
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis

Romos konsulas
Anksčiau valdė: Gajus Aurelijus Kota Publijus Servilijus Geminas	Lucijus Cecilijus Metelas (247 m. pr. m. e.) kartu su Numeru Fabiju Buteonu	Vėliau valdė: Manijus Otacilijus Krasas Markas Fabijus Licinas
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis