Lopaičių piliakalnis
| Lopaičių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Lopaičių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Rietavo savivaldybė | ||
| Seniūnija | Tverų seniūnija | ||
| Aukštis | 27 m | ||
| Plotas | 25x13 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1901, 1964 | ||
| Registro Nr. | A802P / 5488 / AR802 | ||
Lopaičių piliakalnis, Leibiškiai, Tverai (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A657KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR802) – piliakalnis Rietavo savivaldybės teritorijoje, prie Lopaičių kaimo, Tverų seniūnijoje, Ruškio kraštovaizdžio draustinyje. Pasiekiamas iš senojo plento 3239 Rietavas–Tverai–Varniai ties jo žymesniu posūkiu į dešinę, kairėje prasidėjus miškui, pasukus į kairę šiaurės kryptimi pro sodybą ir paėjus 300 m – yra 200 m į šiaurę už sodybos, kalne, dešiniau.
Piliakalnis
redaguoti
Piliakalnis įrengtas aukštumos (aukštis 211 m) pakraštyje, Aitralės dešiniajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 25x13 m dydžio, 2 m aukštesniu šiauriniu galu, iki 0,7 m aukščio iškilusiu viduriu. Jos šiaurės vakarų kraštuose supiltas 50 m ilgio, 1 m aukščio, 15 m pločio lanko formos pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 12 m pločio, 1 m gylio griovį. Šlaitai statūs, iki 27 m aukščio.[1]
Vakariniame šlaite rasta lipdytos keramikos. Rytinis aikštelės kraštas nuvirtęs į Aitrą. Nuo piliakalnio nukirsta dauguma medžių. Piliakalnis ir jo prieigos pritaikytos turistams – įrengti laipteliai, takai. Netoli piliakalnio yra menama senovės žemaičių šventvietė.
Į šiaurę nuo piliakalnio, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Tyrimai
redaguotiPiliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1901 m. atliko Liudvikas Kšivickis, 1964 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
Istorija
redaguotiManoma, kad ant šio piliakalnio XIII a. stovėjo žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis. Į Vykinto pilį-tvirtovę (Hipatijaus metraštyje vadintą Tviriment), buvo atvykęs būsimasis Lietuvos karalius Mindaugas, kuris kovoje buvo sužeistas strėle į šlaunį ir atsitraukė į savo pilį Vorutą.[2]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Lekemės piliakalnis 23 km Stalgėnų piliakalnis 21 km |
Paplienijos piliakalnis 8 km | Lekemės piliakalnis 24 km Stalgėnų piliakalnis 21 km |
| |||||||
| Skroblio piliakalnis 19 km Pauškių piliakalnis 23 km |
|
Vembūtų piliakalnis 6 km Sprūdės piliakalnis 31 km | |||||||||
| Skaborų piliakalnis 6 km | Šiuraičių piliakalnis 5 km Treigių piliakalnis 12 km |
Burbiškių piliakalnis 10 km Medvėgalis 16 km | |||||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 100(Nr. 399)
- ↑ Romas Batūra. Kur ieškoti XIII a. vidurio „Tviremet“ // Kraštotyra. V., 1964. P.117.
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 50.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 158.
- Kultūros paminklų apsaugos įstaigos medžiaga. KPC archyvas. F.17. Ap.2. B.8. P.110.
- L. Krzywicki. Zmudz starozytna. Dawni Zmudzini i ich warownie, Warszawa, 1906. P.40. Pav.4.
- Motiejus Valančius. Raštai. V., 1972. T.1. P.362 (Tverai).
- Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas. 1928. P. 171 (Leibiškis), 251 (Tverai)