Lopšinė – nedidelės apimties ramios nuotaikos vokalinis (rečiau instrumentinis) kūrinys. Būdinga lėtas tempas, ramus ritmas, tolygi, monotoniška siauros apimties melodija. Vyrauja 6/8, 2/4 metrai. Lopšinės paplitusios daugelio Europos, Š. Amerikos, V. Afrikos tautų muzikiniame folklore. Tai trumpos motinų arba auklių sukurtos dainelės kūdikiams raminti arba migdyti (taikomoji muzikos funkcija).

Profesionaliojoje Europos muzikoje lopšinių sukūrė F. Šubertas, C. M. fon Veberis, J. Bramsas, H. Wolfas, A. Dvoržakas, M. Musorgskis, P. Čaikovskis, G. Geršvinas (lopšinė iš operos „Porgis ir Besė“), I. Stravinskis (lopšinė iš baleto „Ugnies paukštė“) ir kt.

Lopšinės Lietuvoje redaguoti

Lietuvių tautosakoje lopšinės priskiriamos vaikų dainų grupei. Jas sudaro trumpas prasminis tekstas (siužetuose dažnai apdainuojami gyvūnai: katinėlis, zuikis, pelytė) ir priedainis (pvz., „a – a-a“, „čiūčia – liūlia“, „lylia lylia“ ir pan.), gausu įvairių malonybinių žodelių; tematika nesudėtinga. Būdingas melodijos, judesio ir poetinio teksto sinkretiškumas.

Lietuvių lopšinėms giminingos gudų, latvių, ukrainiečių, rusų lopšinės.

Lietuvos profesionaliojoje muzikoje lopšines kūrė St. Šimkus, B. Dvarionas, V. Klova, J. Naujalis, A. Kačanauskas, St. Vainiūnas, F. Bajoras, J. Juzeliūnas.

Ovidijus Vyšniauskas 1994 m. Eurovizijos dainų konkurse atliko dainą „Lopšinė mylimai“.

Aktorių trupė Teatriukas 2008 m. įrašė kompaktines plokšteles „Lietuvių lopšinės“ ir „Klasikinės lopšinės“, 2009 m. – „Pasaulio lopšinės“, 2011 m. – „Lietuvių autorių lopšinės“ [1]

Literatūra redaguoti

  • Pranė Jokimaitienė. Lietuvių liaudies vaikų dainos. Vilnius: Vaga, 1970, p. 27-44.
  • Lietuvių liaudies dainynas. I t. Vaikų dainos. Parengė P. Jokimaitienė. Melodijas parengė Z. Puteikienė. Vilnius: Vaga, 1980. 758 p.
  • Lopšinės ir žaidinimai. sud. Jūratė Šemetaitė. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 1992. 80 p.

Diskografija redaguoti

  • CD Lietuvių lopšinės / Lithuanian Lullabies. Dainuoja trupės „Teatriukas“ aktoriai: Dalia Mikoliūnaitė, Žilvinas Ramanauskas, Artūras Varnas, Gediminas Žilys. Vilnius: UAB „Nieko rimto“, 2008.

Nuorodos redaguoti

Išnašos redaguoti