Livingstono skraidančioji lapė

Pteropus livingstonii
Livingstono skraidančioji lapė (Pteropus livingstonii)
Livingstono skraidančioji lapė
(Pteropus livingstonii)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Šikšnosparniai
( Chiroptera)
Pobūris: Didieji šikšnosparniai
( Megachiroptera)
Šeima: Vaisėdžiai šikšnosparniai
( Pteropodidae)
Pošeimis: Skraidančiosios lapės
( Pteropodinae)
Gentis: Pteropus
( Pteropus)
Rūšis: Livingstono skraidančioji lapė
( Pteropus livingstonii)

Livingstono skraidančioji lapė (Pteropus livingstonii) – vaisėdžių šikšnosparnių (Pteropodidae) šeimos žinduolis, sutinkamas tik dviejose Komorų salose. Tai vienas stambiausių genties atstovų.

Aprašymas redaguoti

Šikšnosparnis sveria apie 700 g, išskėstų sparnų plotis gali siekti 1,8 m,[1] vidutinis plotis 1,4 m.

Tinkamiausia vieta gyvenimui – rūko miškai, 850–1100 m aukštyje virš jūros lygio. Maitinasi vaisiais, tokiais kaip geltonasis fikusas.

Šie šikšnosparniai retai mosuoja sparnais ir ne itin gerai skraido, bet puikiai sklando ir gali pakilti naudodamiesi šilto oro srovėmis. Jie aktyvūs tiek dieną, tiek naktį.

Palikuonius atsiveda sausuoju metu (liepos–rugsėjo mėn.), nėštumas trunka 4–5 mėnesius, jaunikliai savarankiški tampa po 3–6 mėn. Paprastai patelė atsiveda vieną palikuonį per metus.[2]

Istorija redaguoti

Livingstono skraidančioji lapė pirmą kartą aprašyta XIX a. Tada buvo manoma, kad didelė jų populiacija yra Anžuano saloje. XX a. į juos nebuvo kreipiamas didelis dėmesys ir tik aštuntajame dešimtmetyje pastebėta, kad tai maža populiacija, susidedanti iš kelių šimtų individų. 1981 m. ši rūšis buvo pirmą kartą aptikta Mohelio saloje. 1992 m. buvo suskaičiuoti 152 individai trijose kolonijose Anžuane ir vienoje Mohelyje.[3]

Gyvenamosios aplinkos mažėjimas dėl kirtimų ir ciklonų yra didelė grėsmė populiacijos išnykimui, dėl kurios rūšis įrašyta į Raudonąją knygą.[2]

1994 m. vadovaujant organizacijai Action Comores pradėjo veikti rūšies surašymo ir išsaugojimo programa. Šios programos dėka matomas stabilus šikšnosparnių ir kolonijų skaičiaus didėjimas. 2003 m. individų skaičius pasiekė 1200, mažiausiai dvidešimtyje kolonijų, daugiausia Anžuano saloje.[3] Efektyviu metodu pasirodė vaismedžių sodinimas, nes net ir nedideli ploteliai derančių medžių privilioja daugybę šikšnosparnių.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Fruit Bats Nuoroda tikrinta 2010-04-27
  2. 2,0 2,1 2,2 „Livingstone's Flying Fox“. Animal Information. 2006 m. gegužės 17 d. Nuoroda tikrinta 2010-04-27.
  3. 3,0 3,1 „How Many Livingstone's Flying Foxes are there in the Comores?“. Action Comores. 2003 m. lapkričio 24 d. Suarchyvuotas originalas 2012-06-30. Nuoroda tikrinta 2010-04-27.