Liumbis (arba Liumpis, senuosiuose rusų šaltiniuose Люмби – m. 1266 m. birželio 18 d.) – lietuvių kunigaikštis, vienas iš Nalšios žemės kunigaikščių.

Istorinės žinios redaguoti

Minimas „Pasakojime apie Daumantą“ (XIV a. antrasis ketvirtis) kaip kunigaikščiui Gerdeniui pavaldus kunigaikštis, su Gotartu ir Liugaila žuvęs Pskovo kunigaikščio Daumanto ir Nalšios kunigaikščio Gerdenio kariaunų kautynėse. Pasak „Pasakojimo“, Daumantui su 270 žmonių kariauna nusiaubus Gerdenio ir jo vasalų valdas, pastarasis su Liumbiu, Gotartu, Liugaila ir kitais pavaldžiais kunigaikščiais vijosi su grobiu besitraukiančią Daumanto kariauną. Pasivijęs persikėlė per Dauguvos brastą. Daumantas nugalėjęs priešininkus, žuvęs Gotartas ir kiti kunigaikščiai, daug lietuvių nuskendę Dauguvoje. Naugardo pirmajame metraštyje rašoma, kad Gerdenio, Liumbio ir kitų sąjungininkų kariauną Daumantas sumušęs dar besikeliančią per brastą, išsigelbėjęs tik pats Gerdenis su nedidele kariauna; Liumbis, kaip ir kiti Gerdeniui talkinę kunigaikščiai, žuvo.

Liumbio valdas istorikas Edvardas Gudavičius sieja su Liumpiškėmis prie Tauragnų, kurios buvo Nalšios žemėje.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Tomas BaranauskasLiumbis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 520 psl.