Liuksemburgo radijas

Liuksemburgo radijas (angl. Radio Luxembourg) – 19601980-aisiais metais buvusi populiari Liuksemburgo komercinė radijo stotis, ilgosiomis ir vidutinėmis bangomis transliavusi jaunimo klausomą muziką ir propagavusi jos madas Vakarų ir Vidurio Europos auditorijai.[1] Programos su reklamų intarpais buvo kuriamos keliomis kalbomis.

Liuksemburgo radijas EXPO-58 parodoje

IstorijaKeisti

1933 m. Liuksemburgo radijo tarnyba pradėjo transliuoti programas anglų kalba į Jungtinę Karalystę ir Airiją. 1951 m. radijo stotis perėjo nuo ilgų prie vidutinių bangų, į legendinį 208 m dažnį (tu-ou-eit). Signalo kokybė krito, tačiau auditorija didėjo ir pradėjo stabiliai augti. Stotis tapo bene vienintele vieta pradedantiems didžėjams išbandyti save. Daugelis būsimų BBC žvaigždžių čia pradėjo savo karjerą.

Ši radijo stotis veikė apeidama Didžiosios Britanijos teisės aktus, kurie iki 1973 m. suteikė BBC radijo transliavimo monopolį JK teritorijoje ir uždraudė bet kokios formos reklamą vietinio radijo dažniais. Liuksemburgo radijas turėjo vieną galingiausių tuo metu siųstuvų, kuris užtikrino programų transliavimą iš Liuksemburgo. Ji pritraukė didelę klausytojų auditoriją Britų salose ir veikė kaip šiuolaikinio komercinio transliavimo pirmtakė. Daugelį metų Jungtinėje Karalystėje ji išliko vienintele komercine muzikos radijo stotimi. Kadangi, skirtingai nei konservatyvioji BBC, ji grojo muziką, kurios žmonės tikrai norėjo klausytis, daugelis jai teikė pirmenybę. Didžiosios Britanijos vyriausybė tokį įsibrovimą į savo veiklos lauką laikė nepriimtinu, piratavimu, juolab kad Liuksemburgo radijas iš BBC perviliojo klausytojus ir reklamos savininkus. BBC ir britų vyriausybė priešinosi tokiai konkurencijai, siekė šį komercinį radiją uždaryti diplomatiniais kanalais. Kadangi stotis negalėjo naudotis oficialiomis telekomunikacijų bendrovės General Post Office telefono linijomis transliuoti iš Londono, ten buvo įrašoma daug laidų anglų kalba ir nuskraidinama į Liuksemburgą.[2][3]

1950-aisiais Liuksemburgo radijas kartu su „American Forces Network“ (JAV ginkluotųjų pajėgų transliavimo padaliniu) buvo vienintelės radijo stotys Europoje, kuriose buvo galima klausytis roko muzikos. Tuo metu BBC nedomino jaunimo publikos dėl šio žanro ignoravimo. Tik 1960-ųjų pradžioje Didžioji Britanija jau turėjo savo radijo stotis, skirtas jaunimui – iš pradžių piratines, tokias kaip „Radio Caroline“ ir „Radio London“, o 1967 m. prisijungė BBC, paleisdama popmuzikos radijo stotį „Radio One“.

1980-aisiais Liuksemburgo radijo klausytojų mažėjo, radijo stotis pradėjo skaičiuoti nuostolius, kol 1992 m. užsidarė.

Liuksemburgo radiją patronuojanti bendrovė „RTL Group“ tęsė savo dalyvavimą transliacijose JK auditorijai su Didžiosios Britanijos televizijos kanalu, kuris tuo metu buvo žinomas kaip „Five“, kol 2010 m. jis buvo parduotas.

LietuvojeKeisti

Viena nedaugelio užsienio radijo stočių, kuri buvo girdima SSRS okupuotoje Lietuvoje.[4]

Radiocentras vieną savo muzikinių apdovanojimų už ypatingus nuopelnus lietuviškai muzikai skyrė Liuksemburgo radijui, kuris už Geležinės uždangos buvo bene vienintelis, nors ir trukdomas, bet viešai prieinamas informacijos šaltinis tiek muzikantams, tiek besikuriančių radijo stočių darbuotojams.[5]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Štefečková, Veronika. „Radio Luxembourg and its significance for listeners in socialist Czechoslovakia“ (PDF). Nuoroda tikrinta 07-06-2015. 
  2. Nicholas, Siân (1999). „The People's Radio: The BBC and its Audience, 1939–1945“. In Hayes, Nick; Hill, Jeff. 'Millions like us'? : British culture in the Second World War. Liverpool University Press. p. 66. ISBN 0-85323-763-8. 
  3. Wilson, H. H. (1961). Pressure Group: The Campaign for Commercial Television in England. Secker and Warburg. pp. 25–27. 
  4. Liuksemburgo žiniasklaida. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
  5. „Radiocentras“ apdovanojo geriausius muzinkantus. Istorinis apdovanojimas Liuksemburgo radijui maga.lt

NuorodosKeisti