Liuksemburgo kunigaikštystė
Liuksemburgo kunigaikštystė, kitaip Liuksemburgo hercogystė (Liuksemburgiečių tarmė: Herzogtum Lëtzebuerg) – istorinė valstybė dabartiniame Liuksemburge, t. p. rytų Belgijoje (Liuksemburgo provincija), šiaurės Lotaringijoje (Prancūzija) ir vakarų Reino krašte-Pfalce (Vokietija), egzistavusi X–XVIII a. Priklausė Šventajai Romos Imperijai kaip viena iš Septyniolikos Provincijų.
| Herzogtum Lëtzebuerg Liuksemburgo kunigaikštystė | ||||
| Šventosios Romos Imperijos kunigaikštystė | ||||
| ||||
|
Vėliava | ||||
.svg) | ||||
| Sostinė | Liuksemburgas | |||
| Kalbos | Liuksemburgiečių kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Susikūrė | 963 m., 963 | |||
| - Prijungta prie Prancūzijos | 1790 m. | |||
Istorija redaguoti
Valstybė įkurta 963 m. Aukštutinės Lotaringijos sudėtyje ir iš pradžių vadinta grafyste. Jos žemes iš Triero vyskupijos išpirko pirmasis grafas Zygfidas. Čia senovės romėnų griuvėsių vietoje pastatyta nauja pilis, kuri tapo augančio miesto centru. Iki XII a. čia valdė vietinė (senoji) dinastija. Ją vėliau pakeitė dinastija iš Namuro grafystės, o 1214 m. galutinai įsigalėjo dinastija iš Limburgo grafystės, kuri valdė iki XV a. ir Europoje tapo žinoma kaip Liuksemburgų dinastija.
Valdant pastarajai, grafystė labai sustiprėjo, o jos grafai ilgainiui ėmė valdyti Bohemiją, o vėliau įsitvirtino Šventosios Romos imperijos soste kaip imperatoriai. Liuksemburgo grafai nuo 1354 m. ėmė tituluotis kunigaikščiais. Prie grafystės buvo prijungtos kelios aplinkinės grafystės: Arlonas, Durbui, Larošė, Viandenas, Šini. Taip susiformavo didelė kunigaikštystės teritorija, išsilaikiusi iki XVIII a. pabaigos.
1411 m. mirus Liuksemburgo kunigaikščiui Jobstui, sostą paveldėjo Elžbieta Liuksemburgietė, kuri 1441 m. pardavė kunigaikštystę Burgundų Valua dinastijos atstovui Pilypui. Tačiau 1443 m. prasidėjo įpėdinystės karas, kuomet į sostą pretendavo Bohemijos karalius Vladislovas, Tiuringijos landgrafienė Ana, ir net Kazimiero žmona Elžbieta Habsburgietė. Tik 1467 m. Liuksemburgo soste įsigalėjo Pilypas, ir kunigaikštystė buvo įjungta į Burgundijos Nyderlandus. Taip ji virto viena iš Septyniolikos Provincijų.
Po 1477 m. Nansi mūšio, kurio metu Burgundijos kunigaikštystė atiteko Prancūzijai, Liuksemburge, kaip ir kitose Septyniolikoje provincijų, įsigalėjo Habsburgai. 1512 m. Liuksemburgas priskirtas Šventosios Romos imperijos Burgundijos apskričiai. Po Nyderlandų revoliucijos kunigaikštystė sudarė dalį Pietinių Nyderlandų. 1659 m. valstybė neteko piečiausių savo teritorijų, kurios atiteko Prancūzijai. 1795 m. Pietinius Nyderlandus prijungus prie Prancūzijos, kunigaikštystė panaikinta.
Ji buvo atkurta 1815 m. kaip Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė.