Liuksemburgo geografija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Liuksemburgo geografija
Žemynas Europa
Regionas Šiaurės vakarų Europa
Plotas 2 586 km²
100 % žemės
0 % vandens
Pakrantė 0 km
Sienos Belgija 148 km
Vokietija 135 km
Prancūzija 73 km
Aukščiausias taškas Knaifas
560 m
Žemiausias taškas Mozelis
133 m
Ilgiausia upė Mozelis
31 km
Didžiausias ežeras Aukštutinis Siūro ežeras
3,8 km²

Liuksemburgas – valstybė Vakarų Europoje. Neturi tiesioginio priėjimo prie jūros (tik Mozelio ir Reino upėmis per Vokietiją ir Nyderlandus į Šiaurės jūrą). Vakaruose ir rytuose ribojasi su Belgija (148 km), rytuose su Vokietija (135 km), pietuose su Prancūzija (73 km).

Paviršius redaguoti

Dvi geografinės sritys – Gutlandas ir Eslingas – užima 68 % ir 32 % šalies teritorijos. Gutlandas – slėniuota ir kalvota lyguma pietuose, Lotaringijos aukštumų tęsinys; sudaryta iš klinčių ir smiltainių. Eslingas – miškinga plynaukštė, Ardėnų masyvo dalis; hercininės kalnodaros, sudaryta iš skalūnų ir smiltainių. Aukščiausia kalva Burgplacas (562 m virš jūros lygio) Eslinge; žemiausias taškas Vaserbiligas (122 m virš jūros lygio) Mozelio slėnyje. Gilūs upių slėniai sudaro kalnuoto kraštovaizdžio įvaizdį.

Klimatas redaguoti

Atlanto jūrinis, drėgnas ir švelnus. Vidutinė metinė oro temperatūra svyruoja nuo +7C šiaurėje iki +9C pietuose. Šiaurėje drėgniau negu pietuose – atitinkamai vidutinis daugiametis kritulių kiekis nuo 1000 mm iki 670 mm. Ypač saulėti ir švelnūs orai Mozelio slėnyje. Vidutinė oro temperatūra sausį +1 °C, liepą +17,5 °C; vidutinis daugiametis kritulių kiekis – 780 mm.

Vidaus vandenys redaguoti

Tankus upių tinklas. Upės priklauso Reino intako Mozelio baseinui. Mozelis teka Vokietijos pasieniu; Liuksemburgui tenka 37 km iš 544 km viso ilgio. Jo intakas – svarbiausia šalies upė Siūras, arba Zaueris (173 km), išteka iš Ardėnų Belgijoje, kitos ilgiausios upės Ūras (80 km) ir Alzetas (65 km) įteka į Siūrą.

Daug užtvankų, ypač Siūre ir Ūre. Didžiausios Aukštutinio Siūro marios – 4,8 km².

Dirvožemis redaguoti

Vyrauja rusvieji miškų ir velėniniai jauriniai dirvožemiai.

Augalija redaguoti

Priklauso plačialapių miškų zonai, nors natūralios augalijos beveik neliko. Vyrauja bukai, skroblai ir ąžuolai, iš spygliuočių eglės ir pušys. Daugiausia miškų šiaurinėje dalyje.

Miškai ir krūmai 1985 m. užėmė 34 %, 2005 m. 35 %, dirbamoji žemė atitinkamai 21 % ir 25 %, pievos ir ganyklos 28 % ir 20 % šalies teritorijos.

Gyvūnija redaguoti

Miškuose veisiasi stirnos, elniai, kiškiai, lapės, barsukai.

Aplinkosauga redaguoti

Labai užteršti pietiniai pramoniniai miestai (metalurgijos, chemijos, cemento įmonės), ypač anglies junginiais.