Liudvigas fon Erlichshauzenas
| Liudvigas fon Erlichshauzenas | |
|---|---|
| |
| |
| Liudvigo fon Erlichshauzeno herbas | |
| Gimė | 1410 m. Švabija |
| Mirė | 1467 m. balandžio 4 d. (~57 metai) Karaliaučius |
| Religija | katalikybė |
 Vikiteka |
Liudvigas fon Erlichshauzenas |
Liudvigas fon Erlichshauzenas (vok. Ludwig von Erlichshausen, 1410 m. Švabija – 1467 m. balandžio 4 d. Karaliaučius) – Vokiečių ordino ir Vokiečių ordino valstybės karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
Biografija redaguoti
Į Vokiečių ordiną įstojo 1434 m. Iš pradžių Pokarvių komtūro patikėtinis, vėliau didžiojo magistro Paulio Rusdorfo patikėtinis. 1441 m. dėdė Konradas fon Erlichshauzenas jį paskyrė Grabinų vaitu. 1442 m. Kovalevo (Kujavijos Pamario vaivadija) komtūro padėjėjas, 1447 m. Gnievo komtūras.
1450 m. kovo 21 d. konservatyvaus Vokiečių ordino kapitulos sparno balsais išrinktas Vokiečių ordino didžiuoju magistru. Nesėkmingai kovojo su ordinui priešiška Prūsijos sąjunga, kurią sudarė miestiečiai ir pasaulietiniai bajorai. Išsiuntęs iš šalies popiežiaus legatą Liudviką Perezą, kuris kiršino Prūsų sąjungą prieš Vokiečių ordiną, jis paramos kreipėsi į Lietuvos didįjį kunigaikštį ir Lenkijos karalių Kazimierą Jogailaitį, bet Prūsijos sąjunga šiam pasiūlė Prūsiją paimti globon.
Lenkija 1454 m. paskelbė Vokiečių ordinui karą, kuris truko 13 metų. Vokiečių ordinas pardavė Lenkijai savo sostinę Marienburgą ir Liudvigas fon Erlichshauzenas turėjo persikelti į Karaliaučių, kuris 1457 m. tapo naująja Vokiečių ordino sostine. 1463 m. rugsėjo 15 d. pralaimėjęs Vyslos įlankos mūšį, 1466 m. spalio 19 d. Torunės taikos sutartimi jis perleido Lenkijai žemes prie Vyslos žemupio, Torunę ir Varmę, o pats Vokiečių ordinas tapo Lenkijos karaliaus lenininku.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai, kovodami su Lenkijos ponais dėl atplėštos nuo Lietuvos Podolės, nepasinaudojo valdovo siūlymu atgauti Prūsijos dalį prie Nemuno žemupio ir Lietuvos valstybei gauti išėjimą į Baltijos jūrą. Oficialiai tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino buvo taika.[1]
Po karinių nesėkmių užsidarė Karliaučiaus pilyje, ten ir mirė. Palaidotas Karaliaučiaus katedroje.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Edvardas Gudavičius. Liudvigas fon Erlichshauzenas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 563 psl.
| Prieš tai: Konradas fon Erlichshauzenas |
 1450–1467 |
Po to: Heinrichas Roisas Plauenas |