Liudas Alseika
Liudas Alseika (1887 m. balandžio 25 d., Kvietkelių dvaras, Šiaulių apskritis – 1960 m. gegužės 19 d., Gorochovecas, Vladimiro sritis, TSRS[1]) – Lietuvos keliautojas, esperantininkas, kraštotyrininkas, pedagogas.
Biografija redaguoti
Gimė bajorų šeimoje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, vėliau – Rusijoje. 1910 m. baigė Ufos (Baškirija) aukštąją geodezijos mokyklą, įgijo inžinieriaus geodezininko specialybę. 1921 m. grįžo į Lietuvą ir kaip jaunas matininkas įsijungė į žemėtvarkos darbus. Gyveno ir dirbo Klaipėdoje. 1949 m. buvo Klaipėdos kraštotyros muziejaus mokslinis bendradarbis, buvo vienas pirmųjų gidų mieste. Organizavo keliones, pirmuosius respublikinius ir Baltijos šalių turistų sąskrydžius. Būdamas Tarptautinės esperanto asociacijos atstovas Lietuvoje, Klaipėdoje atgaivino esperantinę veiklą, vadovavo kursams Klaipėdos žemės ūkio technikume, dėstė gamtos mokslus.[2][3] Kelerius metus dirbo Ignalinos gimnazijoje. Praktikavo vegetarizmą.[4]
Dviračių žygis Klaipėda – Vladivostokas redaguoti
1960 m. L. Alseika sumanė ir organizavo turistų žygį dviračiais iš Klaipėdos į Vladivostoką, Rusijos Tolimųjų Rytų miestą prie Japonijos jūros. Vladivostokas, kaip pasienio miestas, buvo uždaras, tačiau 1960 m. buvo palankūs miestui lankyti, kadangi buvo švenčiamas 100 metų Vladivostoko jubiliejus. Žygyje, be organizatoriaus, dalyvavo lietuviai Algimantas Knašas, Algirdas Petkūnas, Gofredas Šimkus, Domas Vitkus, du estai Matis Lervandis ir Evaldas Seibė bei vienas dviratininkas iš Leningrado. Keliautojai iš Klaipėdos pajudėjo 1960 m. gegužės 1 d. Kelionės maršrutas apytiksliai sutapo su Sibiro traktu. Dvidešimtąją žygio dieną Rusijoje, 200 km už Maskvos, L. Alseiką mirtinai sužalojo sunkvežimis:
|
Jis žuvo prie Gorochoveco miestelio. Tuomet buvo tiesiama automagistralė Maskva–Gorkis. Buvo pripilta daugybė smėlio ir žvyro krūvų, mes vingiavom tarp jų. Alseika važiavo pirmas. Tada jį ir partrenkė iš priešakio važiuojanti mašina. <...> Atvyko Alseikos artimieji, buvo specialiai užsakytas lėktuvas. Dar kvietė mus grįžti kartu, bet atsisakėm. Atsisveikindama Alseikos dukra Milda mums dar davė po 1000 rublių ir Baltijos jūros vandens – ąžuolinėj talpoj su gintaro dirbiniais, gana nelengvą. |
|
Žygio dalyviai, prie kurių prisijungė Danielius Štaras, pratęsė kelionę ir 1960 m. spalio 9 d. pasiekė savo tikslą – Vladivostoką, ir simboliškai į Ramųjį vandenyną išpylė Baltijos jūros vandenį. Kelionė truko 162 dienas, nuvažiuota 11 800 km.[5][3]
Pripažinimas redaguoti
- Gedimino ordinas už nuopelnus Lietuvai;
- 2000 m. Klaipėdoje, ant Bangų gatvėje esančio 23 namo, kuriame dešimt metų gyveno L. Alseika, sienos buvo atidengta memorialinė lenta;
- L. Alseikai skirta ekspozicija Šiaulių dviračių muziejuje.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Algirdas Zaukas, Genovaitė Žukauskienė, Virginija Šiukščienė (2005). "Didieji Lietuvos keliautojai dviračiais". Didieji Lietuvos keliautojai dviračiais, Šiaulių Aušros muziejus. Tikrinta 2015-08-05.
- ↑ „ALSEIKA LIUDAS (1887-1960)“. Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka. Nuoroda tikrinta 2015-08-03.
- ↑ 3,0 3,1 „Liudo Alseikos (1887–1960) žygio dviračiais „Klaipėda–Vladivostokas“ paminėjimas“. Šiaulių Aušros muziejus. Suarchyvuotas originalas 2017-03-09. Nuoroda tikrinta 2015-08-03.
- ↑ 4,0 4,1 Baltakis, Jonas (2015-04-10). „Apie legendinį Ignalinos legendos kūrėją“. Mūsų Ignalina. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2015-08-04.
- ↑ Cazan, Raul (2013-03-22). „Liudas Alseika, the Tragic Tourer on Two Wheels“. ThinkBrigade. Suarchyvuotas originalas 2015-06-07. Nuoroda tikrinta 2015-08-03.
Nuorodos redaguoti
- Dviračiais per du žemynus, 2019 m.