Atverti pagrindinį meniu

Liublino vaivadija (1919–1939)

Liublino vaivadija
lenk. Województwo lubelskie
Austria-Hungaria transparency.png
 
Wappen Deutsches Reich - Reichsadler 1889.png
1919 – 1939 Flag of Germany (1935–1945).svg
 
Flag of Germany (1935–1945).svg
Liublino vaivadijos herbas
Poland Voivodeships adminstrative division 1930 Lublin Voivodeship.svg
Vaivadija Lenkijos žemėlapyje, 1930 m.
Valstybė: Antroji Lenkijos Respublika
Administracinis centras: Liublinas
Pavietai: 16 (1919)
Gyventojų: 2 087 951 (1921), 2 116 200 (1931)
Plotas: 26 555 km² (1939)
Vaivadijos administracinis suskirstymas 1933 m.

Liublino vaivadija (lenk. Województwo lubelskie) – 19191939 m. egzistavusi vaivadija II Lenkijos respublikos centrinėje dalyje. Centras – Liublinas. 1921 m. vaivadijos plotas buvo 31 123 km², o 1939 m. – 26 555 km². Vaivadijoje miškai užėmė 16,6 % ploto. Šiaurėje vaivadija ribojosi su Balstogės vaivadija, vakaruose su Varšuvos ir Kelcų vaivadijomis, pietuose su Lvovo vaivadija, rytuose su Polesės vaivadija ir Volynės vaivadija.

IstorijaKeisti

Vaivadija įkurta 1919 m. rugpjūčio 14 d. kaip II Lenkijos Respublikos administracinis vienetas. Prieš I pasaulinį karą vaivadijos teritorija priklausė Chelmo gubernijai, Liublino gubernijai ir Sedlcų gubernijai. Per karą šiaurvakarinė dalis priklausė Varšuvos generalgubernijai, šiaurrytinė Oberostui, pietinė Liublino generalgubernijai. Po karo į šias žemes taip pat pretendavo Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika. 1939 m. rugsėjo 17 d. vaivadija panaikinta ir prijungta prie Trečiojo Reicho Generalgubernijos, kur iš vaivadijos žemių buvo įkurti Varšuvos distriktas ir Liublino distriktas.

GyventojaiKeisti

Pagal 1921 m. gyventojų surašymo duomenis vaivadijos gyventojų tankumas buvo 67,1 gyv./km² ir gyveno 2.087.951 gyventojas, kurių tautinė ir religinė sudėtis atrodė taip:[1]

  • Katalikai – 77,6%; 1.619.755
  • Judėjai – 13,8%; 287.639
  • Stačiatikiai – 7,3%; 152.589
  • Protestantai – 0,8%; 17.065

ApskritysKeisti

1932 m. balandžio 1 d. buvo panaikinta Konstantinuvo apskritis, kuri buvo padalinta tarp Palenkės Bialos ir Sedlcų apskričių. 1939 m. balandžio 1 d. Palenkės Sokoluvo, Vengruvo ir Garvolino apskritys prijungtos prie Varšuvos vaivadijos.

Apskritis Plotas.km² Gyventojai Centras Gyventojai
Liublino vaivadija
Palenkės Bialos apskritis 2122 116.000   Palenkės Biala 17.549
Bilgorajaus apskritis 1720 116.900   Bilgorajus 8.177
Chelmo apskritis 1975 162.300   Chelmas 29.222
Garvolino apskritis 1974 159.900   Garvolinas 6.262
Hrubiešuvo apskritis 1575 130.000   Hrubiešuvas 13.359
Liublino Januvo apskritis 1960 152.700   Liublino Januvas 7.067
Konstantinuvo apskritis (iki 1932) 1272 58.460   Palenkės Januvas 3.900
Krasnistavo apskritis 1521 134.200   Krasnistavas 10.435
Liubartuvo apskritis 1389 108.000   Liubartuvas 7.638
Liublino apskritis 1889 163.500   Liublinas 112.300
Liublinas (1920–1922 ir nuo 1928) 30 112.300   Liublinas 112.300
Lukuvo apskritis 1762 129.100   Lukuvas 13.971
Pulavų apskritis 1618 156.500   Pulavai 7.205
Palenkės Radzino apskritis 1621 99.100   Palenkės Radzinas 5.291
Sedlcų apskritis 1988 151.400   Sedlcos 36.927
Palenkės Sokoluvo apskritis 1276 83.900   Palenkės Sokoluvas 9.901
Liublino Tomašuvo apskritis 1397 121.100   Liublino Tomašuvas 10.433
Vengruvo apskritis 1301 88.800   Vengruvas 9.416
Vlodavos apskritis 2326 113.600   Vlodava 8.519
Zamostės apskritis 1662 149.500   Zamostė 24.273

VaivadosKeisti

ŠaltiniaiKeisti