Litevka, (vok. Litewka) – dvieilis švarkas, istorinės vokiečių karinės uniformos sudėtinė dalis.

Mėlynomis litevkomis aprengti Mažosios Lietuvos dragūnai 1813 m.

Istorija redaguoti

Pirmieji šiuos paprastus ir judesių nevaržančius švarkus 1807 m. pradėjo devėti Frydricho Augusto Ludvigo fon der Marvitco vadovaujami Prūsijos karalystės savanorių būriai, kovoję prieš Napoleono kariuomenę. Nuo 1813 m. juos ėmė nešioti Karalystės reguliariosios kariuomenės padaliniai, taip pat ir Mažosios Lietuvos dragūnų pulko raiteliai – pradžioje kareiviai ir puskarininkiai, o vėliau ir karininkai.[1]

 
Prūsijos karalystės hauptmanas (apie 1910 m.)

Tai buvo standžios medžiagos ilgaskvernis švarkas, užsegamas iškirptų arba prisiūtų kilpų pagalba. Pamažu tokius uniforminius švarkus įvedė vis labiau į vakarus dislokuoti daliniai, Mozūrijoje ir kitose lenkakalbėse žemėse juos tapo įprasta vadinti litevkomis.

Nuo 1893 m. buvo įvesti ant rankovių tvirtinami kampo formos antsiūvai – karinių laipsnių skiriamieji ženklai. Jie buvo medžiaginiai, kartais metaliniai: pvz., feldfebelis turėjo tris tokių metalinių antsiuvų juostas.

 
Bad Godesbergo miesto karnavalinės eisenos dalyviai. Ketvirtas iš kairės dėvi litevką.

Nuo 1903 m. litevkas pradėjo nešioti Vokietijos žandarmerijos pareigūnai, taip pat miestų savisaugos būrių nariai. Taip Heseno didžioje kunigaikštystėje nuo 1901 m. šiems pareigūnams buvo privalu vaikščioti su šešiomis atviromis ir šešiomis paslėptomis sagomis susegama tamsiai mėlynos saržos litevką su prisiūtomis dviem kišenėmis, indigo spalvos atvartais ir stačia apykakle.

XX a. pr. į įvairias užjūrio teritorijas siunčiami vokiečių kariškiai buvo rengiami mėlynomis, pilkomis ir haki spalvos litevkomis (pvz., tarptautinės Rytų Azijos ekspedicijos dalyviai, į Kiniją iškeliavę malšinti Boksininkų sukilimo). 1907–1910 m. kaizerinės Vokietijos kariuomenėje litevkų buvo atsisakyta, kariuomenę imta rengti kitokiomis uniformomis, į istoriją įėjusiomis feldgrau (liet. laukų pilkumos) pavadinimu. Visgi senoji litevka kariškių tarpe išliko populiari, iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos apie ją buvo kuriamos dainelės ir linsmos istorijos. Dabartiniais laikais Vokietijoje pavasarinių karnavalų dalyviai mėgsta puoštis istoriniais rūbais, taip pat ir litevkomis.[2]

Išnašos redaguoti

  1. Dr. P. Reklaitis. Mažosios Lietuvos dragūnų pulkas
  2. Vgl. Peter Fuchs. Kölner Karneval: seine Bräuche, seine Akteure, seine Geschichte – 175 Jahre Festkomitee des Kölner Karnevals von 1823 e.V. – Köln: Greven, 1997 ISBN 9783774303034

Literatūra redaguoti

  • Walter Transfeldt. Wort und Brauch in Heer und Flotte – Hrsg. von Hans-Peter Stein. 9., überarb. u. erw. Aufl. Stuttgart: Spemann, 1986 ISBN 3-440-81060-7
  • Ingo Löhken. Polizei-Uniformen der Süddeutschen Staaten 1872-1932. Baden, Bayern, Hessen, Württemberg, Reichslande – Friedberg/H. (Podzun-Pallas), 1988 ISBN 978-3-7909-0328-7 ISBN 3-7909-0328-0