Lipniškės

Lipniškės blrs. Ліпнішкі, rus. Липнишки

Bažnyčia

Lipniškės 54°00′21″š. pl. 25°36′48″r. ilg. / 54.0057511°š. pl. 25.6132507°r. ilg. / 54.0057511; 25.6132507 (Lipniškės)Koordinatės: 54°00′21″š. pl. 25°36′48″r. ilg. / 54.0057511°š. pl. 25.6132507°r. ilg. / 54.0057511; 25.6132507 (Lipniškės)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Vijos rajonas

Gyventojų (2006)	1 450

Vikiteka	LipniškėsVikiteka

Lipniškės – miestelis Gaujos upės dešiniajame krante, 25 km į šiaurės rytus nuo Lydos, apie 20 km nuo Lietuvos Respublikos sienos, Baltarusijoje. Lipniškių apylinkės centras. Veikia vaikų darželis, vidurinė mokykla, kultūros namai, ligoninė, ryšių skyrius, yra parduotuvių.

IstorijaKeisti

Lipniškės įkurtos etninėse lietuvių žemėse, kuriose 20 km į pietus ir 50 km. į rytus nuo jų iki XIX a. vidurio kalbėta lietuviškai. 1411 m. kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio įsakymu Mikalojus Gožkovskis Lipniškėse pastatė pirmąją bažnyčią, ji sudegė per 1700–1721 m. Šiaurės karą. 1521 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis Lipniškes ir Geranainis padovanojo Vilniaus vaivadai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Albertui Goštautui. 1528 m. už Polocko apsiausties pralaužimą ir taikos su totoriais sudarymą perdavė jas Vaitiekui Goštautui. 1666 m. Lipniškės kartu su Geranainiais atiteko Mykolui Kazimierui Pacui. 1610 m. ietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza Lipniškėms suteikė Magdeburgo teisę, Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis ją 1792 m. patvirtino su miesto herbu – Vyčiu raudoname fone; skirtingai nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbo, raitelis laiko ne kardą, o vėliavą.

Miestelio gatvė

1700 m. miestelyje įvyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų suvažiavimas, kuris nutarė sunaikinti didikų Sapiegų giminę (Valkininkų konfederacija). 1781 m. čia veikė parapinė mokykla, nuo 1835 m. pertvarkyta į dviklasę. 1795 m. Lipniškės atiteko Rusijos imperijai, tapo Rusijos imperijos kanclerių valda. 1804 m. Lipniškių bažnyčia buvo perstatyta, 1890 m. ji vėl sudegė. 1835–1866 m. valdant M. Volskiui veikė daugiau kaip 20 parduotuvių, 16 įvairių įstaigų ir įmonių – 3 kepyklos, aludės, 2 vaistinės, restoranas, viešbutis ir kt. 1894 m. Juzefas Pilsudskis Lipniškėse išleido 6 laikraščio „Polski rabotniczy“ numerius. 1900–1927 m. kunigų J. Makreckio ir Paukštos bei Lipniškių valdytojo A. Volskio rūpesčiu pastatyta Šv. Kazimiero mūrinė bažnyčia, nuo XX a. antrosios pusės Baltarusijos architektūros paminklas. Nuo 1920 m. Lipniškės priklausė vadinamajai Vidurinei Lietuvai, 1922–1939 m. buvo valdomos Lenkijos. Nuo 1939 m. pabaigoje priklauso Baltarusijai.^[1]

Istorinių vaizdų galerijaKeisti

Statoma bažnyčia (1900 m.)
Turgaus aikštė Pirmojo pasaulinio karo metu
Lydos gatvė (1917 m.)
Aikštė per Pirmąjį pasaulinį karą
Prie krautuvėlės durų (1938 m.)

ŠaltiniaiKeisti

↑ Kazimieras Garšva. Lipniškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 434 psl.

NuorodosKeisti

Липнишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 17А (34) : Ледье — Лопарев. С.-Петербургъ, 1896. (rus.)

[1] Kazimieras Garšva. Lipniškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 434 psl.

[1]