Lìpniškės [1] (blrs. Ліпнішкі, rus. Липнишки) – agromiestelis Baltarusijoje, 25 km į šiaurės rytus nuo Lydos, 20 km nuo Lietuvos sienos, Gaujos upės dešiniajame krante. Lipniškių apylinkės centras. Veikia vaikų darželis, vidurinė mokykla, kultūros namai, ligoninė, ryšių skyrius, yra parduotuvių.

Lipniškės
blrs. Ліпнішкі, rus. Липнишки
      
Bažnyčia
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Vijos rajonas
Gyventojų (2006) 1 450
Vikiteka Lipniškės

Istorija redaguoti

 
Miestelio gatvė

Lipniškės įsikūrusios etninėse lietuvių žemėse, kuriose 20 km į pietus ir 50 km į rytus nuo jų iki XIX a. vidurio kalbėta lietuviškai.[2] 1411 m. kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio įsakymu Mikalojus Gožkovskis Lipniškėse pastatė pirmąją bažnyčią, ji sudegė per 17001721 m. Šiaurės karą. 1521 m. Ldk Žygimantas Senasis Lipniškes ir Geranainis padovanojo Vilniaus vaivadai ir LDK kancleriui Albertui Goštautui. 1528 m. už Polocko apsiausties pralaužimą ir taikos su totoriais sudarymą perdavė jas Vaitiekui Goštautui. 1666 m. Lipniškės kartu su Geranainiais atiteko Mykolui Kazimierui Pacui. 1610 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza Lipniškėms suteikė Magdeburgo teisę, Ldk Stanislovas Augustas Poniatovskis1792 m. patvirtino su miesto herbu – Vyčiu raudoname fone; skirtingai nuo LDK herbo, raitelis laiko ne kardą, o vėliavą.

1700 m. miestelyje įvyko LDK bajorų suvažiavimas, kuris nutarė sunaikinti didikų Sapiegų giminę (Valkininkų konfederacija). 1781 m. čia veikė parapinė mokykla, nuo 1835 m. pertvarkyta į dviklasę. 1795 m. Lipniškės atiteko Rusijos imperijai, tapo Rusijos imperijos kanclerių valda. 1804 m. Lipniškių bažnyčia buvo perstatyta, 1890 m. ji vėl sudegė. 18351866 m. valdant M. Volskiui veikė daugiau kaip 20 parduotuvių, 16 įvairių įstaigų ir įmonių – 3 kepyklos, aludės, 2 vaistinės, restoranas, viešbutis ir kt. XIX a. pabaigoje buvo miestelis, Ašmenos apskrities Lipniškių valsčiaus centras,[3] buvo bažnyčia, 3 sinagogos, ligoninė, mokykla, vandens malūnas.[4]

1894 m. Juzefas Pilsudskis Lipniškėse išleido 6 laikraščio „Polski rabotniczy“ numerius. 19001927 m. kunigų J. Makreckio ir Paukštos bei Lipniškių valdytojo A. Volskio rūpesčiu pastatyta Šv. Kazimiero mūrinė bažnyčia, nuo XX a. 2-osios pusės Baltarusijos architektūros paminklas. Nuo 1920 m. Lipniškės priklausė vadinamajai Vidurinei Lietuvai, 19221939 m. buvo valdomos Lenkijos. Nuo 1939 m. pabaigos priklauso Baltarusijai.[5]

Šaltiniai redaguoti

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Lipniškės. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 227
  3. Lipniszki (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 232 psl. (lenk.)
  4. Липнишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 17А (34) : Ледье — Лопарев. С.-Петербургъ, 1896. (rus.)
  5. Kazimieras GaršvaLipniškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 434 psl.