Lionginas Šepetys
| Lionginas Šepetys | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1927 m. lapkričio 23 d. Kazliškiai, Ukmergės apskritis |
| Mirė | 2017 m. gruodžio 8 d. (90 metų) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Nijolė |
| Vaikai | Linas, Lionginas |
| Veikla | valstybės, partinis ir kultūros veikėjas, signataras |
| Partija | 1955 m. SSKP |
| Alma mater | 1953 m. Kauno politechnikos institutas, 1963 m. Visuomeninių mokslų akademija prie SSKP CK |
Lionginas Šepetys (1927 m. lapkričio 23 d. Kazliškiuose, Ukmergės apskritis – 2017 m. gruodžio 8 d. Vilnius) – Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, LTSR komjaunimo, partinis ir kultūros veikėjas.
Biografija redaguoti
1953 m. baigė Kauno politechnikos institutą, inžinierius architektas. 1953–1957 m. dirbo KPI asistentu, vyresniuoju dėstytoju. 1957–1958 m. LLKJS CK darbuotojas, LLKJS CK Biuro narys. 1958–1960 m. LKP CK mokslo, mokyklų ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1960–1963 m. studijavo Maskvos Visuomeninių mokslų akademijoje prie SSKP CK. 1963 m. menotyros mokslų kandidatas.
1963–1964 m. LKP CK ideologinio skyriaus vedėjo pavaduotojas, 1964–1967 m. mokslo ir kultūros skyriaus vedėjas. 1963–1968 m. dirbo LSSR dailės institute, 1964 m. docentas. 1967–1976 m. LSSR kultūros ministras. 1976–1989 m. LKP CK sekretorius. 1987 m. filosofijos mokslų daktaras.[1] Nuo 1987 m. LSSR MA narys korespondentas.[2]
Nuo 1964 m. LKP CK narys, nuo 1976 m. CK Biuro narys. Nuo 1967 m. LSSR AT, nuo 1984 m. SSRS AT deputatas. Nuo 1981 m. LSSR AT pirmininkas. Nuo 1990 m. nepartinis. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1995–1997 m. LR energetikos ministerijos atstovas spaudai. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Paskelbė straipsnių meno istorijos ir teorijos klausimais.
Žmona Nijolė gydytoja, sūnus Linas architektas, sūnus Lionginas ekonomistas.[3]
Bibliografija redaguoti
- Daiktų grožis. – Vilnius: Mintis, 1965. – 208 p.: iliustr.
- Modernizmo metmenys: tapyba. – Vilnius: Vaga, 1967. – 156 p.: iliustr.
- От жизни – в ничто: модернизм – что это такое? – Москва: Молодая гвардия, 1972. – 174 p.: iliustr.
- Ispanija: siluetai ir spalvos. – Vilnius: Vaga, 1973. – 85 p.: iliustr.
- Испания: силуэты и краски. – Vilnius: Vaga, 1975. – 106 p.: iliustr.
- Žmogus. Menas. Aplinka. – Vilnius: Vaga, 1978. – 369 p.
- Искусство и среда: место искусства в современной эстетической среде. – Москва: Советский художник, 1978. – 264 p.: iliustr.
- Modernizmo metmenys: pagrindinių krypčių analizė ir kritika. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1982. – 227 p.: iliustr.
- Повышение эффективности идейно-воспитательной работы. – Москва: Знание, 1984. – 64 p.
- Kultūra ir mes: lietuvių tarybinė kultūra brandaus socializmo sąlygomis. – Vilnius: Vaga, 1985. – 343 p.
- Neprarastoji karta: siluetai ir spalvos: atsiminimai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. – 382 p.: portr. – ISBN 9986-39-420-1
- Ar galėjau? : atsiminimai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. – 291 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-39-662-8
Įvertinimas redaguoti
- 1974 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
- 1986 m. LSSR valstybinė premija, su kitais
- 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis [4]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=%D0&sritis=H Archyvuota kopija 2013-12-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lionginas Šepetys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 169
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6624&p_d=84402&p_k=1
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293024