Lyonel Feininger
| Lionelis Feiningeris | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gimė | 1871 m. liepos 17 d. Niujorkas |
| Mirė | 1956 m. sausio 13 d. (84 metai) Niujorkas |
| Veikla | Dailininkas |
| Sritis | Ekspresionizmas |
 Vikiteka |
Lyonel Feininger |
Lionelis Feiningeris (angl. Lyonel Charles Adrian Feininger, kitaip Léonell Feininger, 1871 m. liepos 17 d., Niujorkas – 1956 m. sausio 13 d., Niujorkas) – XX a. amerikiečių-vokiečių tapytojas, grafikas, fotografas, karikatūristas. Dailininkas ekspresionistas. Jo tapybos kūriniai daugiausiai apėmė architektūrines ir jūrines temas su vaizduojamais persiklojančiais planais.
Biografija redaguoti
Lionelis Feiningeris gimė 1871 m. liepos 17 d. Niujorke, JAV. Jo tėvas buvo vokiečių išeivis smuikininkas Karlas Feiningeris, motina Elizabet − amerikiečių šokėja. 1887 m. L. Feiningeris keliavo į Vokietiją studijuoti muzikos, bet pradėjo mokytis Dailės ir amatų mokykloje Hamburge. 1888−1892 m. jis lankė užsiėmimus Dailės akademijoje Berlyne, dirbo karikatūristu tiek JAV, tiek Vokietijos žurnalams. 1901 m. L. Feiningeris vedė Clara Fürst. 1906–07 m. jis gyveno Paryžiuje, kūrė satyriniam prancūzų savaitiniam žurnalui „Le Témoin“ ir publikavo komikų seriją „The Kin-Der-Kids“ Čikagos „Sunday Tribune“. 1907 m. L. Feiningeris grįžo į Berlyną, pradėjo tapyti molbertinius paveikslus, piešti architektūrinius objektus ir gatvės scenas.
Susipažinęs su kubistiniais darbais ir R. Delonė orfizmu 1911 m. kelionės į Paryžių metu, L. Feiningeris sukūrė tapybos darbų su permatomais planais, kurių susikirtimai sukurdavo skaidrios prizmės vaizdo efektą. 1913 m. L. Feiningeris buvo pakviestas eksponuoti su vokiečių ekspresionistų grupe „Mėlynasis raitelis“ Der Sturm galerijoje Berlyne. Joje 1917 m. įvyko pirmoji L. Feiningerio personalinė paroda. 1918 m. L. Feiningeris sutiko Walter Gropius, kuris pasiūlė jam dėstyti naujai įkurtoje „Bauhaus“ mokykloje Veimare. L. Feininger tapo vienu reikšmingiausių „Bauhaus“ asmenybių, jo grafikos kūrinys „Katedra“ iliustravo mokyklos manifestą. Veimare 1926 m. L. Feiningeris dirbo ties paveikslais minoritų bažnyčioje. Kūriniuose, kaip „Gelmeroda“ (1913–36), vaizduojami skirtingi architektūros statinių susikertantys planai, sukuriantys monumentalumą.
1924 m. L. Feiningeris, Vasilijus Kandinskis, Paulis Klė ir Aleksejus fon Javlenskis įkūrė grupę „Mėlynasis ketvertas“ (Blaue Vier). Pirmoji jos paroda įvyko 1925 m. Charles Daniel galerijoje Niujorke. Po 1925 m. „Bauhaus“ perkėlimo į Desau L. Feiningeris nustojo joje dėstyti, bet liko artimu menininku iki 1933 m. mokyklos uždarymo. 1928 m. L. Feiningeris pradėjo eksperimentuoti su fotografija ir tęsė tai iki gyvenimo pabaigos.[1] 1931 m. įvyko kapitalinė L. Feiningerio paroda Nacionalinėje galerijoje Berlyne. Jo kūrinių Vokietijos nacistai 1937 m. įtraukė į „degeneracinio meno“ parodą Miunchene.[2] 1937 m. jis paliko Vokietiją ir dėstė Milso koledže Ouklende, JAV. Po to persikėlė į Niujorką, 1940 m. sukūrė miesto vaizdų. Nuo 1945 m. dėstė Šiaurės Karolinos Black Mountain koledže. Lionelis Feiningeris mirė 1956 m. sausio 13 d. Niujorke. Jo sūnūs Andreas (g. 1906) ir Teodoras Luks (g. 1910) tapo menininkais.
L. Feiningerio pomirtinės retrospektyvinės parodos įvyko Dalase (1653), Pasadenoje (1966), Ciuriche (1973). 2011 m. J. Paul Getty muziejuje įvyko vien jo fotografijų paroda. 2007 m. vienas 1915 m. atliktas L. Feiningerio paveikslas viešo aukciono metu buvo parduotas už 23,3 mln. JAV dolerių.[3]
Kūrinių galerijos redaguoti
Išnašos redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- The Oxford Dictionary of American Art and Artists. Oxford University Press, – 2007, p. 153
- guggenheim.org/ Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- Encyclopaedia Britannica