Lino verdenė
Lino verdenė | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Švenčionių rajono savivaldybė | ||
Seniūnija | Švenčionių seniūnija | ||
Registro Nr. | 0310300010022 (identifikavimo kodas) |
Lino verdenė – šaltinis Švenčionių girininkijoje, Bėlio miške, Sėtikio ežero rytiniame krante.[1][2] Išteka 171,2 m aukščiau jūros lygio. Šaltinio vanduo yra skaidrus ir skanus, jo temperatūra visada yra apie +10 °C. Verdenės debitas apie 500 m³ per parą.
Šaltinį maitina vanduo išsikraunantis iš fliuvioglacialinių nuogulų – smėlio, žvirgždo ir gargždo su smulkiais rieduliais. Šaltinio duburyje kunkuliuoja daugybė verpetų su pilkai gelsvu įvairaus rupumo smėliu. Šaltinis krentantis. Dugnas kietas (smėlis su nedideliais rieduliais), daug kur pasidengęs gelsvai rusvais dumbliais.
Vanduo yra gėlas, kalcio magnio hidrokarbonatinis. Jame randama daug geležies ir sieros junginių, turinčių gydomųjų savybių. 1985 m. Lino verdenė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu.[3] Įeina į Sirvėtos RP teritoriją.[4]
Vardo kilmė
redaguotiPasak vienos iš legendų, šaltinis pavadintas čia gyvenusio žynio Sėtikio sūnaus Lino, kuris narsiai kovojo su kryžiuočiais, vardu. Linas suklaidino priešą, nuvesdamas jį per užšalusį ežerą, tad kryžiuočiai su sunkiais šarvais įlūžo į ežerą ir nuskendo. Kartu su jais žuvo ir drąsusis Linas. Po šio įvykio vietoje, kur buvo šventykla, išsiveržė šaltinis. Verdenė anuomet reiškė ne ką kita, kaip šaltinį.[5]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lino verdenė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ Saugomų teritorijų valstybės kadastras stk.am.lt
- ↑ „Gamtos paveldo objektai“. svencionys.lt. 2013-02-19. Suarchyvuotas originalas 2015-02-21. Nuoroda tikrinta 2016-07-25.
- ↑ http://www.sirveta.lt/index.php/gamtos-objektai/lino-verdens-altinis Archyvuota kopija 2017-08-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lino verdenė – šaltinis, kuris „maitina“ šalia esantį ežerą