Lininė žarotūnė

Radiola linoides
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Lininė žarotūnė (Radiola linoides)
Lininė žarotūnė (Radiola linoides)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Lininiai
( Linaceae)
Gentis: Žarotūnė
( Grossulariaceae)
Rūšis: Lininė žarotūnė
( Radiola linoides)
Binomas
Radiola linoides
Roth

Lininė žarotūnė (Radiola linoides) – lininių (Linaceae) šeimos monotipinės žarotūnių (Radiola) genties augalas. Tai nykstanti rūšis, įrašyta į Latvijos, Estijos bei Lietuvos raudonąsias knygas.

Paplitimas ir augavietės redaguoti

 
Augavietė Vokietijoje

Natūraliai paplitusi Skandinavijoje, Rytų, Vakarų bei Vidurio Europoje, Viduržemio jūros pajūryje, Šiaurės bei Vakarų Afrikoje, Mažojoje Azijoje. Lietuvoje paplitusi netolygiai, dažnesnė pietrytinėje dalyje – Varėnos, Vilniaus, Šalčininkų, Lazdijų rajonuose, taip pat vakarinėje – Kuršių nerijoje, Kretingos ir Šilutės rajonuose. Dar aptikta Kauno apylinkėse.

Auga drėgnose (laikinai užliejamose) nedidelėse vandens telkinių pakrančių, laukų, ganyklų, keliukų lomose, susijęs su nederlingais drėgnais smėliais arba smėlingais dirvožemiais (Isoeto-Nanojuncetea klasės bendrijos). Tinkamomis sąlygomis gan gausus, tik dėl mažumo sunkiai pastebimas tarp kitų augalų.

Biologija redaguoti

 
Žiedai

Tai vienmetis, nedidelis, 2-10 cm aukščio efemeras. Stiebas siūliškas, beveik nuo pat pamato šakotas, be plaukelių, neretai rausvas. Lapai smulkūs, bekočiai, priešiniai, 3-5 mm ilgio.

Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Žiedai maži, gausūs, 1 mm ilgio, susitelkę skydeliuose. Vainiklapiai keturi, apvalūs, baltos spalvos. Taurėlapiai žali, iki 1 mm ilgio, suaugę. Vaisius – apvali dėžutė, tokio pat dydžio, kaip ir žiedas. Dauginasi smulkiomis sėklomis. Sėklos ovalios, 0,4 mm ilgio, Jos dirvoje išlieka gyvybingos. Augalas chromosomų rinkinys diploidinis, 2n = 18.

Apsauga redaguoti

Lininė žarotūnė įrašyta į saugomų augalų rūšių sąrašą 1984 m. Nuolatos pasitaiko Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Augalas gali migruoti, todėl nuolat stebėti jo populiacijų būklę vienoje vietoje sunku. Būtina registruoti jo pasirodymo vietas bei išsilaikymo trukmę. Augalo paplitimą bei gausumą riboja augaviečių stoka. Populiacijų skaičius kasmet priklauso nuo meteorologinių sąlygų, ypač drėgmės režimo. Laikino pobūdžio augavietėse populiacijos egzistuoja trumpai ir savaime išnyksta.

Nuorodos redaguoti

Literatūra redaguoti

 
  • Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, 2007, 466 p.