Lietuvos stačiatikių metropolija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lietuvos stačiatikių metropolija – trumpai gyvavusi stačiatikių metropolija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Įkurta XIV a. pradžioje ir išformuota 1371 m.

Istorija

1316 m. Konstantinopolyje atskiru ir pirmuoju lietuvių metropolitu buvo įšventintas Teofilis, o naujosios metropolijos sostine tapo Naugardukas, kuriam buvo pavaldžios Polocko ir Turovo vyskupijos. 1330 m. Teofiliui mirus Konstantinopolio patriarchas, matydamas, kad stačiatikybė tarp lietuvių rimčiau nepaplito, nusprendė, kad LDK stačiatikių vadovavimu sėkmingai gali rūpintis Maskvos metropolitas ir Teofilio įpėdinio nepaskyrė. Vėliau kunigaikščio Algirdo iniciatyva buvo įšventintas antrasis Lietuvos metropolitas Romanas (1355 m. - 1361 m.). Algirdo valdymo laikotarpiu paaštrėjo santykiai tarp Lietuvos ir Rusios metropolijų, kadangi Algirdas siekė įtakos Rusios metropolijoje, o pastarieji siekė Lietuvos stačiatikių metropolijos pavaldumo. 1371 m. Lietuva oficialiai prarado nepriklausomos metropolijos statusą. 1415 m. Vytautas Didysis nesėkmingai bandė atkurti Lietuvos metropoliją. Kova dėl įtakos tarp LDK ir Maskvos baigėsi 1448 m. kai Maskva paskelbė pati rinksianti savo patriarchus be Bizantijos žinios.