Lietuvos savivaldybių reforma 1994–1999 m.

Savivaldybių reforma 1994–1999 m. buvo įgyvendinta siekiant performuoti Lietuvos administracinio suskirstymo sistemą.

Pirmasis etapas redaguoti

1994 m. buvo priimtas LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuriuo buvo nustatyti teritorijos administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės. Vadovaujantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu (Žin., 1994, Nr.60-1183; 1995, Nr.79-1819; 1997, Nr.65-1544; 1999, Nr.43-1362, Nr.109-3176) pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape buvo įsteigtos 56 savivaldybės ir 10 apskričių: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus.

Antrasis etapas redaguoti

Įstatymas dėl reformos priimtas 1999 m. gruodžio 21 d. Didelės plotu ir (arba) gyventojų skaičiumi rajonų savivaldybės, kuriose buvo keli aiškūs centrai, buvo suskirstytos į dalis, nuo jų atskiriant naujas savivaldybes. Mažų miestų savivaldybės, kurios iki tol apėmė tik tuos miestus, buvo išplėstos, kad apimtų dar ir apylinkes, o jų pavadinimas pakeistas iš „miesto savivaldybės“ į tiesiog „savivaldybę“. Kai kurios sienos tarp savivaldybių pakeistos, taip kad teritorijos įeitų į tą savivaldybę, kurios sostinė yra arčiau jų.

Per savivaldybių reformą buvo:

Nuorodos redaguoti