Lietuvos santykiai su Estija ir Latvija 1918–1940

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

PripažinimasKeisti

Estija Lietuvą de jure pripažino 1921 m. gegužės 19 d. Latvijos Respublika 1919 m. rugsėjo 8 d. pripažino Lietuvos Respubliką de facto, o 1921 m. vasario 23 d. – de jure.

Bendradarbiavimo pastangosKeisti

Nors dažnai buvo deklaruojama, kad Baltijos valstybės turėtų glaudžiai bendradarbiauti dėl savo geopolitinės padėties, realybėje šie santykiai buvo gana riboti. Visų pirma glaudesniems Lietuvos santykiams su šiaurinėmis kaimynėmis trukdė užsitęsęs konfliktas su Lenkija. Lenkai, supratę kokią svarbią vietą užima Latvija Lietuvos-Lenkijos konflikte, pradėjo Latvijoje stiprią antilietuvišką propagandą ir piršo latviams mintį, kad Latvija sąjungą turėtų sudaryti su Lenkija.

Baltijos valstybės per visą tarpukario laikotarpį niekada nesutarė užsienio ir gynybos klausimais. Tik 1934 m. tepavyko sudaryti Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvės ir bendradarbiavimo sutartį, kurios 1 paragrafas sako, kad savo taikingoms pastangoms koordinuoti trys vyriausybės pasižada tartis užsienio politikos bendros svarbos klausimais ir teikti savitarpio politinę ir diplomatinę pagalbą tarptautiniuose santykiuose.

Sutartis buvo palikta atvira, tikintis Suomijos įsitraukimo, tačiau Suomija labiau orientavosi į Skandinaviją ir bendradarbiavimu su Baltijos šalimis galimybėmis nesusidomėjo.

Baltijos šalių bendradarbiavimas Tarybų Sąjungos agresijos akivaizdojeKeisti

Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvės ir bendradarbiavimo sutarties nuostatai praktiškai nebuvo įgyvendinti net ir didžiausios grėsmės po Ribentropo-Molotovo akto pasirašymo akivaizdoje. Visų trijų valstybių atstovai su Maskva bendravo atskirai ir karinių bazių steigimo klausimais, ir pilnos okupacijos pradžioje. Baltijos santarvės idėja sklandė dar neatkūrus Baltijos valstybių nepriklausomybės.

NuorodosKeisti