1921 m. pačiais metais periodinėje spaudoje buvo iškeltas vidaus orinio susisiekimo klausimas. Savo pasiūlymus dėl orinio susisiekimo koncesijos Lietuvoje pateikė Amerikos lietuvių prekybos bendrovė, atstovavusi „Junkers" ir ir Lietuvos verslininkų įkurta draudimo bendrovė Lietuvos Lloydas, taip pat atstovavusi „Sablatnig" firmą. 1922 m. pavasarį vyriausybė nusprendė neteikti paramos nei vienam pasiūlymui, motyvuodama, tuo, kad trūko lakūnų, mechanikų, pagalbinio personalo, nebuvo ir aerodromų tinklo.[1]
Iki 1938 m. rugsėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje susisiekimo oru paslaugas teikė tik užsienio šalių aviakompanijos:
Junkers Luftverkehrs AG ir su ja susijusių Latvijas Gaisa satiksme (Latvija) ir Aeronaut (Estija) bendras 1925 m. reisų tvarkaraštis. Iš Björn Larsson ir David Zekria kolekcijos.1921-1937 m. SSRS ir Vokietijos bendra įmonės „Deruluft" (maršrutas „Rytų ekspresas 3a“: Berlynas – Dancigas – Karaliaučius – Kaunas – Smolenskas (1935 m. - Velikije Lukai) – Maskva)[2][3][4][5][6][7]
Bendrovė „Lietuvos oro linijos“ buvo įkurta 1938 m. rugsėjo 20 d. Kaune. Pirmą skrydį Lietuvos oro linijos atliko dar iki savo įsikūrimo, 1938 m. rugsėjo 5 d.
Skraidoma buvo tik vasaros sezono metu.
Viso per 1938 m. atlikta 34 skrydžiai maršrutu Kaunas-Palanga, nuskrista 7480 km, pervežtas 31 keleivis.[20]
1939 m. maršrutu Kaunas-Palanga Lietuvos oro linijos atliko 216 skrydžių, pervežė 764 keleivius, 3546 kg bagažo ir 3476 kg pašto. Tais pačiais metais pradėti ir pirmieji tarptautiniai skrydžiai maršrutu Kaunas-Ryga.
Skrydžiams Lietuvos oro linijos naudojo 1938 m. Jungtinėje Karalystėje įsigytus šešiaviečius dvimotorius keleivinius lėktuvus „Percival Q.6“. Lėktuvai buvo pasirinkti atsižvelgiant į Vokietijos patirtį - šioje šalyje tuo metu naudoti keleiviniai 8-10 vietų lėktuvai keleiviais būdavo užpildomi tik 40 proc.[20]
Lėktuvai buvo įregistruoti numeriais LY-SOA ir LY-SOB, jiems suteikti vardai „Stepas Darius“ ir „Stasys Girėnas“.
Pirmaisiais oro linijų veiklos metais bilietas maršrutu Kaunas-Palanga kainavo 38 Lt. Antraisiais metais bendrovė bilieto kainą sumažino iki 25 Lt. Bilieto kaina parinkta dėl galimybės konkuruoti su geležinkeliu, kuriame buvo taikoma 20 litų už 100 km ir 2,5 lito už 10 kg bagažo įkainiai.[21]
Oro paštu Kaunas-Palanga 1938 m. vežto laiško vokas su proginiais oro pašto antspaudais
Lietuvos oro linijos veiklą nutraukė 1940 m. birželio 16 d., kai okupacinė sovietų valdžia sustabdė visus skrydžius Lietuvos teritorijoje. Formaliai aneksavus Lietuvą ir inkorporavus ją į SSRS sudėtį, civilinės aviacijos skrydžius pradėjo vykdyti sovietinė valstybinė aviakompanija „Aeroflot“, naudodama ir buvusių Lietuvos oro linijų lėktuvus.
