Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai

Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai – tęstinė Lietuvos miestų XVI a.XVIII a. istorijos šaltinių publikacijų serija, kurią nuo 1991 m. leidžia Lietuvos istorijos institutas.

Serija redaguoti

Serijoje publikuojama ikimoderniają savivaldą turėjusių miestų archyvinė medžiaga, skelbiamos Magdeburgo teisę suteikiančios, patvirtinančios ir išplečiančios privilegijos, vaitų skyrimo raštai, dokumentai apie magdeburginių miestų vidaus sandarą, valdymą, ūkinę raidą, miestiečių teisinę padėtį ir materialinę kultūrą. Tiražas 450-1200 egz. Išėjo 4 tomai:[1]

1 tomas redaguoti

Joniškis, Jurbarkas, sudarė Antanas Tyla, spaudai parengė Romualdas Firkovičius, Rimantas Jasas, Elmantas Meilus, Vilnius, Mokslas, 1994 m.

2 tomas redaguoti

Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Šventoji, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislavovas (dab. Kudirkos Naumiestis), sudarė A. Tyla ir Dainius Žygelis; spaudai parengė Darius Antanavičius, R. Firkovičius, A. Tyla, D. Žygelis, Vilnius, Pradai, 1997 m. ISBN 9986-776-45-7

3 tomas redaguoti

Kėdainiai, sudarė A. Tyla, spaudai parengė D. Antanavičius, R. Firkovičius, A. Tyla, Vilnius, LII leidykla, 2002 m.

4 tomas redaguoti

Alytus, sudarė A. Tyla, spaudai parengė D. Antanavičius, Jonas Drungilas, R. Firkovičius, A. Tyla, Vilnius, LII leidykla, 2006 m. ISBN 9986-780-79-9

Magdeburgines teises Alytui suteikė Steponas Batoras 1581 m. birželio 15 d. Savivaldos teisėmis Alytus naudojosi iki 1776 m. Ketverių metų seimo laikotarpiu alytiškiai labai atkakliai siekė atkurti savivaldą, tačiau dėl valstybę ištikusios tragedijos jiems to nepavyko įgyvendinti. Beveik 200 metų Alytaus savivaldaus miesto gyvenimas yra svarbus miestų ir miestiečių teisės Lietuvoje plėtros paveldas. Šiame leidinyje skelbiami 203 XVI a.XVIII a. dokumentai: valdovų privilegijos dėl magdeburginių teisių suteikimo, patvirtinimo ir vykdymo, aktai apie magistrato pareigūnų – burmistrų, tarėjų, suolininkų – rinkimus, vaito ar lantvaičio skyrimą ir įvesdinimą, klebono skyrimą, naujų miestiečių įteisinimą, nekilnojamojo turto pardavimą, dovanojimą, užstatymą, pasisavinimą, miestiečių kovą dėl savivaldos teisių atkūrimo po 1776 m. Leidinys yra svarbus istorijos šaltinių rinkinys apie Vidurio Europoje reglamentuotos Magdeburgo miestų teisės sklaidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir jos įtaką administracinei, kultūrinei ir ekonominei plėtrai. Leidinys atskleidžia šių teisių įgyvendinimo ypatybes Alytuje ir leidžia palyginti jį su kitais Lietuvos magdeburginiais miestais.[2]

5 tomas redaguoti

Merkinė, sudarė Algirdas Baliulis, spaudai parengė D. Antanavičius, A. Baliulis, R. Firkovičius, Vilnius, LII leidykla, 2007 m. ISBN 978-9989-780-99-1

Skelbiamas 231 XV–XVIII a. dokumentas iš Lietuvos metrikos, Merkinės magistrato aktų knygų, Trakų ir Smolensko vaivadijų žemės teismų aktų knygų bei kitų archyvinių fondų, tiesiogiai susijusių tiek su magistrato ir miesto teismų veikla, tiek su miestiečių kasdienio gyvenimo klausimais (sklypų ir namų pirkimas-pardavimas, testamentai, maro epidemija, miestiečių kova dėl savo teisių po 1776 m. savivaldos panaikinimo), taip pat valdovų konfirmacinės privilegijos, cechų nuostatai, mokesčių palengvinimas po gaisrų, miesto inventoriai. Keli dokumentai skelbiami iš ankstesnio laikotarpio iki Magdeburgo teisių privilegijos suteikimo, liudijantys, kad Merkinė kaip miestas egzistavo kur kas anksčiau, negu tai buvo patvirtinta dokumentu. Tai svarbus Lietuvos miestų istorijos aktų rinkinys, kuriame atsispindi vieno iš seniausių mūsų miestų gyventojų teisinė padėtis, jos kaita, suteikia daug medžiagos XV a.XVIII a. miestų kultūros ir ūkio raidai pažinti.[3]

6 tomas redaguoti

Trakai, sudarė Algirdas Baliulis, spaudai parengė D. Antanavičius, A. Baliulis, R. Firkovičius, Vilnius, LII leidykla, 2008 m. ISBN 978-9955-847-06-9

Skelbiami 255 XV–XVIII a. dokumentai iš Lietuvos metrikos, teismų knygų, Lietuvos ir užsienio bibliotekų ir archyvų rinkinių. Nemažai dokumentų skirti Trakų karaimų teisėms – valdovų privilegijos, vaivadų raštai ir t. t. Nors dauguma Trakų miesto dokumentų žuvo per XVI a. pabaigos Trakų gaisrą ir 1655 m. maskvėnų kariuomenės įsiveržimą, išlikę ir skelbiami dokumentai leidžia susipažinti su LDK laikotarpio miesto gyvenimu.

7 tomas redaguoti

Merkinės miesto aktai 1598–1627, sudarė Algirdas Baliulis, spaudai parengė D. Antanavičius, A. Baliulis, R. Firkovičius, Vilnius, LII leidykla, 2010 m. ISBN 978-9955-847-28-1

Skelbiamos Merkinės miesto aktų knygos (saugoma Lietuvos valstybės istorijos archyve – SA 5845) dokumentai apima 1598 m. pabaigą – 1627 m. pradžią, bet 1606–1608 m. dokumentų joje iš viso nėra. Šioje gerokai aplamdytoje, sulietoje vandeniu knygoje vieni lapai sunkiai perskaitomi (vietomis tekstas išblukęs), kitų nutrupėję kraštai, kampai ar galai, kai kurie lapai išplėšti. Joje drauge įrišti miesto tarybos (magistrato) 1598–1605 m. aktai (čia 1–175 numeriai), ir vaito bei suolininkų 1609–1627 m. aktai (čia 176–736 numeriai). Skelbiami Merkinės miesto aktai (lenkų, lotynų gudų kalbomis) yra nepaprastai svarbus šaltinis to laikotarpio miestų gyvenimui pažinti, atspindi to meto materialinę ir dvasinę kultūrą, pareigūnų ir paprastų miestiečių teisinius santykius, miestiečių tarpusavio turtinius sandorius, to meto teisės kodeksų panaudojimo praktiką ir t. t. Skelbiami dokumentai bus naudingi istorikams ir teisininkams, nagrinėjantiems XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios ne tik Merkinės, bet apskritai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų istoriją. Pateikiamos dokumentų anotacijos lietuvių kalba ir dalykų, asmenvardžių bei vietovardžių rodyklės suteikia galimybę leidiniu naudotis visiems, kurie neabejingi mūsų krašto praeičiai.

Šaltiniai redaguoti

  1. Jolanta KarpavičienėLietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 267 psl.
  2. Lietuvos istorijos institutas
  3. Lietuvos istorijos institutas