Lietuvos kurčiųjų draugija

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Lietuvos kurčiųjų draugija (toliau LKD) – tai savanoriška, nepriklausoma, nepolitinė Lietuvos kurčiuosius vienijanti asociacija, įsteigta 1938 m. kovo 24 d. Organizacija atstovauja ir gina kurčiųjų teises, organizuoja tarptautinius ir nacionalinius renginius, skleidžia kurtiesiems aktualią kultūrinę, edukacinę medžiagą, padeda jiems realizuoti teisę į darbą, mokslą, profesijos siekimą, poilsį. Burdama klausos negalią turinčius asmenis, draugija padeda įgyvendinti savo narių socialinės integracijos į visuomenę poreikius. LKD taip pat plėtoja kurčiųjų santykius su visuomene, skleidžia informaciją apie kurčiųjų gyvenimo būdą, kultūrą, lietuvių gestų kalbą. Pagrindinė draugijos būstinė įsikūrusi Vilniuje, Šv. Kazimierio g. 3.[3]

LKD logotipas žymi tris pirmąsias asociacijos pavadinimo raides, vaizduojamas pirštų abėcėle.

Nuo 2018-ųjų penkerių metų kadencijai įstaigai vadovauti išrinktas draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora.

Narių kaita

Lietuvos kurčiųjų draugijos narių skaičiaus kaita[4]

Metai	1950	1960	1985	1996	2017	2018	2019	2020
Narių skaičius	234	1576	3331	3240	2728	2769	2726	3071

Istorija

1933 m. Jadvygos Tūbelienės iniciatyva Kaune buvo įkurta Žmogaus globos draugija 1938 metais Kaune įsteigia kurčnebylių mokyklą-institutą. Draugija rūpinosi kurčiųjų švietimu, mokytojų parengimu, siuntimu stažuotis į Vokietiją, Olandiją. Tų pačių metų kovo 24 d. aklojo Prano Daunio ir kurčiojo aktyvisto Petro Makutėno, grupės gydytojų, pedagogų ir kitų visuomenės atstovų iniciatyva Vidaus reikalų ministerijos draugijos registre įregistruojama ir Kaune įkuriama Kurčiųjų nebylių globos draugija, labdaringais tikslais šelpusi kurčiuosius, besirūpinusi jų švietimu.[5] 1939 metais draugija įkuria kurčiųjų mokyklą, kurioje po metų mokėsi 70 vaikų. Žmogaus globos ir Kurčiųjų nebylių globos draugijų veiklą 1940 metais nutraukė sovietinė okupacija. 1944 metais įkuriama Lietuvos kurčiųjų draugija, globojama Socialinio aprūpinimo ministerijos; į draugiją priimami visi šalies kurtieji. 1986 metais draugijai priklausė trys gamybinio mokymo kombinatai (Vilniuje, Kaune, Panevėžyje), penki kultūros namai (Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje), septyni klubai (Alytuje, Marijampolėje, Ukmergėje, Telšiuose, Utenoje, Plungėje, Tauragėje) ir vienas teatras Vilniuje „Mimika“, įkurtas 1953 m., 1982 metais gavęs liaudies teatro vardą.[6] Nuo 1989 m. draugija leidžia mėnraštį Akiratis. 1990 Vilniuje įsteigta Lietuvos kurčiųjų sporto federacija.[7] Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos kurčiųjų draugija tapo Lietuvos nebylių sąjungos veiklos tęsėja ir pareigų perėmėja. 1991 metais draugijos pirmininku išrinktas Petras Gasiūnas. 1992 metais LKD įstojo į Pasaulinę kurčiųjų federaciją, o 2006 metais tapo Europos kurčiųjų sąjungos nare.

• Istorinės Lietuvos kurčiųjų nuotraukos, dokumentai
• 
  LKD Vilniaus gamybinio mokymo kombinato Siuvimo cechas 1973 m.
• 
  LKD Vilniaus gamybinio mokymo kombinato Avalynės cechas 1973 m.
• 
  LKD Kauno gamybinio mokymo kombinatas 1973 m.
• 
  Aukos lapelis „L. kurčių-nebylių institutui steigti aukos“ 1939 m.
• 
  Žmogaus globos draugijos 1934 m. leidinys „Padėk artimui!“

Vadovai

• 1946 m. – 1950 m. – Jonas Glembockis;
• 1972 m. – 1984 m. – Vytautas Skobas;
• 1984 m. – Algirdas Jakaitis;
• 1991 m. – Petras Gasiūnas;
• Iki 2013 m. – Roma Klečkovskaja;
• 2013 m. – 2018 m. – Vytautas Pivoras;
• 2018 m. – dabar – Kęstutis Vaišnora.

Nuorodos

Oficiali svetainė

Facebook paskyra

Instagram paskyra

YouTube paskyra