Vikipedija

Lietuvos ir Rusijos santykiai

Lietuvos–Rusijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos.

Lietuvos–Rusijos santykiai

Lietuva (žalia) ir Rusija (oranžinė) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • De jure pripažinimas iš Rusijos pusės: 1991 m. liepos 29 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1991 m. spalio 9 d.
 Prekybos apimtys (2022):[1]
 • Lietuva → Rusija: 2,73 mlrd. eur.
 • Rusija → Lietuva: 2,6 mlrd. eur.
 Turistų srautai:
 • Lietuva → Rusija: nėra duomenų
 • Rusija → Lietuva (2022): apie 38 000[1]

Oficialūs tarptautiniai santykiai užmegzti 1920 m., Sovietų Rusijai pripažinus Lietuvos nepriklausomybę. Tuo tarpu dėl geografinės padėties (nuo pat Lietuvos konsolidavimo XIII a. beveik visą laiką Lietuvos ir Rusios valstybės turėjo bendrą sieną) santykiai siekia bent Kijevo Rusios egzistavimo laikus. Nors Lietuva rytinės sienos su Rusija neturi, Lietuva ribojasi su Rusijai priklausančia Karaliaučiaus sritimi – sienos ilgis 274,89 km, iš jų Kuršių mariomis – 18,5 km, jūra – 22,22 km.[2]

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo TSRS, Rusija, pati būdama TSRS sudėtyje, tapo penktąja valstybe, pripažinusia Lietuvos valstybingumą 1991 m. liepos 29 d. Neilgai trukus užmegzti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos.

Lietuva savo šalies ambasadą turi Maskvoje (dabartinis laikinasis reikalų patikėtinis – Ugnius Labutis), o Vilniuje yra įsikūrusi Rusijos ambasada (dabartinis ambasadorius – Aleksejus Isakovas). Klaipėdoje kurį laiką veikė Rusijos konsulatas, Kaliningrade, Sovetske – Lietuvos konsulatai.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, ESBO, Pasaulio Prekybos Organizacijos, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvoje gyvena nemaža rusų bendruomenė – rusai sudaro 5,3 % gyventojų (2012 m. duomenimis) ir yra antra didžiausia tautinė mažuma po lenkų. Rusų kalba yra antra dažniausia gimtoji kalba po lietuvių. Santykiai tarp abiejų valstybių išlieka įtempti. Lietuva yra viena aktyviausių sankcijų Rusijai palaikytojų Europos Sąjungoje. Po 2022 m. vasario 24 d. įvykdytos Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuva pažemino diplomatinį atstovavimą iki laikinojo reikalų patikėtinio ir uždarė Rusijos Federacijos konsulatą Klaipėdoje.

Santykių istorija redaguoti

Kontaktai iki 1795 m. redaguoti

Pirmosios istorinės žinios apie baltų ir rusų genčių santykius siekia 1038 ir 1040, Kijevo kunigaikščiui Jaroslavui Išmintingajam vykdant ekspansiją į jotvingių žemes.[3] XIII a. Mindaugui suvienijus lietuviškas žemes ir prijungus nemažai slaviškų, būta dažnų karinių veiksmų tarp Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, nes abi siekė vienyti slavų žemes. 1368, 1370 ir 1372 m. didžiojo kunigaikščio Algirdo vadovaujama LDK vykdė baudžiamuosius žygius prieš Maskvos DK ir nors dukart laikė apsiautusi Maskvos Kremlių, jo pulti nebandė. Vis dėlto LDK ėmus silpti XV a. pab. – XVI a. pr. Maskvos DK pajėgė prisijungti dalį LDK žemių.

1569 m. tarp LDK ir Lenkijos karalysčių sudaryta Liublino unija. Po jos būta taip pat nemažai karų su Rusijos caryste. Rusijai tapus imperija šios įtaka ATR pasireiškė ir per kišimąsi į ATR vidaus reikalus. 1772 m. sutarus Rusijai, Austrijai ir Prūsijai įvykdytas pirmasis ATR padalijimas, o 1795 m. inkorporuotos visos likusios ATR žemės.

Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje redaguoti

Būdama Rusijos imperijos sudėtyje Lietuva patyrė stiprią rusifikaciją, taip pat carinės valdžios mėginimus plėsti Rusijos stačiatikių bažnyčią.

Panaikinus baudžiavą nemažai lietuvių išvykdavo dirbti į Rusijos miestus gamyklose, tiesiant geležinkelius ir pan. Taip pat po antrojo sukilimo dalis lietuvių buvo priverstinai ištremti į Rusijos gilumą. Nuo XIX a. vid. pastebimas vis didėjantis lietuvių skaičius Rusijos universitetuose (Lietuvoje veikęs Vilniaus universitetas carinės valdžios buvo uždarytas po pirmojo sukilimo). Iki Pirmojo pasaulinio karo lietuvių išeivių skaičius Rusijoje vis augo – 1914–1915 m. Sankt Peterburge priskaičiuota 30 000 lietuvių.

Kadangi Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, apie 3000 lietuvių kovojo 1904–1905 m. vykusiame kare tarp Japonijos ir Rusijos bei dar daugiau buvo mobilizuota kovoti Rusijos imperijos kariuomenėje Pirmojo pasaulinio karo metais.

Kontaktai su TSRS Tarpukariu redaguoti

 
Jurgis Baltrušaitis Maskvoje 1927 m.
Pagrindinis straipsnis – Lietuvos–TSRS santykiai.

Nepaisant intensyvių kovų tarp lietuvių ir bolševikų Nepriklausomybės kovų laikotarpiu, 1920 m. pasirašius taikos sutartį santykiai tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos susiklostė paradoksaliai. Tarpukariu vienintelė Sovietų Rusija pripažino Vilnių Lietuvai ir buvo pagrindinė sąjungininkė prieš Lenkiją, tuo tarpu tarptautinės bendruomenės didžiąją tarpukario dalį izoliuota bolševikų valdžia turėjo valdžios Kaune prielankumą. TSRS diplomatai būdavo dažni svečiai kultūriniuose renginiuose Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu 1929 m. Vyriausybės pastangomis įkurta Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti, kuri rengė parodas ir išvykas į TSRS.

Nuo pat diplomatinių santykių užmezgimo iki 1939 m. ambasadoriaus pareigas ėjęs Jurgis Baltrušaitis išduodavo Lietuvos Respublikos kelionės dokumentus persekiojamiems žymiems Rusijos inteligentijos atstovams, sudarydamas galimybes jiems pasitraukti į Vakarus.

Savitarpio pagalbos sutartis ir aneksija 1940 m. redaguoti

Po savitarpio pagalbos sutarties Lietuva privalėjo įsileisti Raudonosios Armijos dalinius į Lietuvą ir laikytis griežtai neutralios politikos. Dėl to Lietuvos valdžia buvo tarp valstybių, nepasmerkusių TSRS agresijos prieš Suomiją Žiemos karo metu. 1940 m. birželį 14 d. TSRS Lietuvai pateikė ultimatumą, kurį priėmus birželio 15 d. į Lietuvos teritoriją įžengė papildomi Raudonosios armijos daliniai bei Lietuva buvo formaliai okupuota.

Lietuva TSRS sudėtyje. Bendravimas su disidentais redaguoti

Lietuva formaliai inkorporuota į TSRS 1940 m. rugpjūtį. 1941 m. birželį prasidėjus Vokietijos–TSRS karui, Lietuva buvo okupuota nacių, o 1944 m. (be vakarinės dalies, kuri prieš tai aneksuota sovietų nebuvo) reokupuota TSRS.

Pirmaisiais pokario metais šiek tiek išaugo rusų skaičius, nes po trėmimų į tuščiomis likusias sodybas neretai būdavo įkeliami rusų naujakuriai[reikalingas šaltinis], taip pat tarp naujai atvykusiųjų buvo partinio aktyvo, NKVD/MGB.

Nors ne itin intensyvūs prieš XX a. devintąjį dešimtmetį, nuo pat pirmųjų pokario metų būta mėginimų bendradarbiauti tarp Rusijos ir Lietuvos disidentų. Dar tarpukariu Lietuvoje veikė rusų disidentų Rusijos solidaristų organizacija, jos pasekėjai slapta veikė ir okupuotoje Lietuvoje.[4]

Po 1991 m. sausio 13 d. TSRS įvykdytos agresijos prieš neseniai nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, Maskvoje organizuoti mitingai, kuriuose mitingo dalyviai reiškė pasipiktinimą kariniais veiksmais Vilniuje ir išreiškė paramą lietuvių laisvės siekiui. 1991 m. sausio mėn. pasaulinio garso rusų violončelininkas Mstislavas Rostropovičius petraukė savo koncertą, kurio klausėsi ir Ispanijos karalius, ir perskaitė kreipimąsi, raginantį apginti Lietuvą nuo TSRS agresijos.[5] Vėliau apsisprendė atstovauti Lietuvai pasauliniame violončelininkų forume Japonijoje.[5] Už nuopelnus Lietuvai 1992 m. birželio 10 d. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu ir LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1995 m. lapkričio 24 d, kaip JAV pilietis), 2000 m. jam suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio titulas.[6]

Santykiai atkūrus nepriklausomybę redaguoti

 
Rusijos ambasada Vilniuje
 
B. Nemcovo skveras prie ambasados

Atkūrus nepriklausomybę susiklostė geri santykiai tarp faktinio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio ir pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino, kuris kaip Rusijos demokratų lyderis buvo labai prielankus Lietuvai.[7] Abu vadovai buvo ne kartą susitikę 1991–1992 m. laikotarpiu. Pakankamai sklandžiai buvo išspręstas Rusijos karių išvedimo klausimas ir 1993 m. kariai buvo galop išvesti iš Lietuvos teritorijos.

1994 m. Rusijai pradėjus karinius veiksmus nepriklausomybę paskelbusioje Čečėnijoje, didelė dalis Lietuvos visuomenės reiškė paramą čečėnams, Čečėnijai atminti buvo vadinamos aikštės, buvo net vykusių kovoti už čečėnus lietuvių (žinomiausias – 1995 m. žuvęs Linas Vėlavičius)[8].

1997 m. Rusijoje lankėsi tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas. Rusijoje taip pat su valstybiniu vizitu 2001 m. lankėsi prezidentas Valdas Adamkus, 2003 m. – su darbo vizitu – prezidentas Rolandas Paksas.[9]

Neigiamą lūžį Lietuvos-Rusijos santykiams suteikė 2008 metų Rusijos agresija Gruzijoje. Lietuva griežtai pasmerkė karinius veiksmus, tuometis jos prezidentas Valdas Adamkus kartu su Lenkijos prezidentu Lechu Kačinskiu, Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka, Estijos premjeru Andru Ansipu ir Latvijos premjeru Ivaru Guodmaniu vyko į Tbilisį išreikšti paramą.

2009 m. Daliai Grybauskaitei tapus prezidente ir pradžioje siekiant gerint santykius su Baltarusija buvo svarstymų, kad keisis politika Rusijos atžvilgiu, tačiau Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus karinius veiksmus Donbase išlaikytas status quo įtemptuose santykiuose, o 2014 m. D. Grybauskaitei pareiškus, kad Rusija yra „teroristinė valstybė“ santykiai dar labiau komplikavosi.[10]

Rusija yra ar buvo priglobusi didžiąją dalį Sausio 13 d. sąmokslininkų ir veikėjų (tarp jų Juozas Jermalavičius, Michailas Golovatovas) bei karo nusikaltimais kaltintų KGB veikėjų (Petras Raslanas), tuo tarpu Lietuva neretai tampa prieglobsčio vieta nuo galimų represijų bėgantiems Rusijos opozicijos atstovams[11], Lietuvoje rengiami Laisvosios Rusijos forumai, kurių metu sukviečiami opozicijos atstovai iš Rusijos.

Tarp valstybių pasirašytos sutartys dėl prekybinių ir ekonominių santykių, dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, dėl prekybinės jūreivystės, dėl bendradarbiavimo turizmo srityje.

Nuo 2022 m. Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės Rusijos yra įtrauktos į šiai šaliai nedraugiškų valstybių sąrašą.

Žalos už okupaciją atlyginimo ir kiti susiję klausimai redaguoti

Klausimas dėl kompensacijų iš Rusijos dėl okupacijos žalos imtas kelti iškart po Nepriklausomybės atgavimo. 1992 m. įvyko referendumas dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos, kuriame buvo klausta ir tai, ar piliečiai be kita ko pritaria reikalauti „padarytos žalos Lietuvai atlyginimo“. 90,67% balsavusiųjų į nuostatą atsakė teigiamai. Svarstant žalos apskaičiavimo metodologiją 2000 m. birželio 13 d. Lietuvos Seimo priimtas įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, tačiau liko neįgyvendintas. Oficiali Rusijos vyriausybės pozicija yra, kad esą okupacijos nebuvo, o ekonomiškai Lietuvos TSR būti TSRS sudėtyje buvo naudinga dėl sovietinių investicijų. Vis dėlto galop 2019 m. pagal latvių mokslininkų metodą pradėti žalos skaičiavimai parodė, kad teiginiai, jog Lietuvos TSR buvo išlaikoma, o ne pati buvo donorė, yra klaidingi.[12] Rusijos ambasadorius A. Udalcovas yra pareiškęs, kad už 1940–1990 metus Lietuva Rusijai liko „skolinga“ 72 mlrd. JAV dolerių (apie 71 mlrd. eurų).[13]

Nors aukšti Rusijos valdžios pareigūnai niekuomet neatsiprašė už TSRS įvykdytą okupaciją, atsiprašymą ar apgailestavimą yra išreiškę buvęs Rusijos stačiatikių lyderis Aleksijus II bei disidentas Sergejus Kovaliovas.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai redaguoti

 
Valdo Adamkaus ir prezidento Vladimiro Putino susitikimas, 2001 m.
 
Dalios Grybauskaitės ir ministro pirmininko Vladimiro Putino susitikimas, 2011 m.

Vyksta aktyvūs mokslo ir kultūros mainai tarp abiejų šalių aukštojo mokslo institutų. Lietuvoje veikia platus rusakalbių mokyklų tinklas (2018 m. rusų gimtąja kalba mokėsi 20 000 mokinių[14]), tuo tarpu Maskvoje veikia lietuviška Maskvos J. Baltrušaičio vidurinė mokykla. Lietuvoje rusų kalba yra antra populiariausia užsienio kalba po anglų.[15] Sankt Peterburgo universitete istoriškai būta daug studijavusiųjų iš Lietuvos.

Į Rusijos Sibirą nuo 2010 (ar 2006 m.) iki 2017 m. vykusi jaunimo ekspedicija "Misija: Sibiras" tremtinių kapams tvarkyti. Buvo aplankytos lietuvių tremties vietovės Sverdlovsko srityje, Tomske, Chakasijoje, Tiumenėje, Krasnojarske, Igarkoje ir Irkutske. 2018 m. leidimas vizoms vis dėlto buvo neišduotas, Rusijai motyvuojant tuo, kad „Lietuvą įšaldžiusi derybas dėl tarpvyriausybinio susitarimo, kuriuo būtų reglamentuotas karių ir civilių aukų kapų ir monumentų tvarkymas“.[16]

Ekonominis bendradarbiavimas redaguoti

2022 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Rusijos siekė 5,32 mlrd. eurų, o Rusija buvo penkta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1] Nepaisant ES vykdytų sankcijų Rusijai po Krymo aneksijos, prekybos apyvarta nuolat augo, o ženkliai sumažėjo tik 2022 m., Rusijai užpuolus Ukrainą.

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Rusiją.

  • Eksportas sudaro 2,73 mlrd. eurų (iš jų lietuviškų prekių eksportas - tik 202 mln. eurų); Rusija yra ketvirta pagal dydį eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 2,6 mlrd. eurų; Rusija yra šešta pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojami produktai: mineralinis kuras (58%), geležis ir plienas (8%), chemikalai ir metalų junginiai (4%), mediena ir jos dirbiniai, medžio anglys (4%), trąšos (4%), plastikai ir jų dirbiniai (3%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Rusija yra 19-a (investicijos siekia 232 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Rusijoje 2022 m. buvo 151 mln. eurų, t. y., augo, lyginant su 2021 m. (10-a vieta pagal apimtį).[1] Tarp žinomų Lietuvos verslininkų, kurie po 2022 m. nusprendė nepasitraukti iš Rusijos rinkų - „Vičiūnų grupė“ ir „Volfas Engelman“.[17][18]

Metai 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022
Eksportas į Rusiją (mlrd. eur.) 3,05 3,92 3,96 ? 3,83 3,75 2,73
Importas iš Rusijos (mlrd. eur.) 3,43 3,59 4,4 ? 2,63 4,5 2,6

Turizmas redaguoti

Nuo 2019 m. ženkliai sumažėjo turistų iš Rusijos skaičius Lietuvoje.

Metai 2019 2021 2022
Turistai apie 190 000[1] 12 608[1] apie 38 000[1]

Pilietiniai mainai redaguoti

Metai 2016[19] 2020[20] 2021[21] 2022[22]
Rusijos piliečių skaičius Lietuvoje 13 897 12 649 12 809 13 367

Pasiuntinių sąrašas redaguoti

Pasiuntiniai Rusijoje redaguoti

Pasiuntiniai Lietuvoje redaguoti

Lietuvos ordinų kavalieriai rusai ir Rusijos ordinų kavalieriai lietuviai redaguoti

Daugiau nei 70 Rusijos piliečių u nuopelnus yra apdovanoti lietuviškais ordinais.

Taip pat yra Rusijos ordinais apdovanotų Lietuvos piliečių. Daugystės ordinu apdovanoti režisierius Rimas Tuminas[25] bei dirigentas Gintaras Rinkevičius[26]

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 „Rusija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2023-06-15.[neveikianti nuoroda]
  2. ↑ [1] Archyvuota kopija 2021-07-24 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ [2]
  4. ↑ [3]
  5. ↑ 5,0 5,1 Donskis, Leonidas: Man skauda. Sudarytoja Birutė Garbaravičienė, 2022 m., 374 psl., ISBN. 9786094667084.
  6. ↑ Mstislavo Rostropovičiaus 90-mečiui – brangu visa, kas mus sieja (bernardinai.lt)
  7. ↑ [4]
  8. ↑ [5] Archyvuota kopija 2021-08-08 iš Wayback Machine projekto.
  9. ↑ [6]
  10. ↑ [7]
  11. ↑ [8]
  12. ↑ [9]
  13. ↑ [10]
  14. ↑ [11]
  15. ↑ [12]
  16. ↑ „Misija Sibiras“ ekspedicijų vadovas atskleidė, ką patiria tremties vietas lankantys lietuviai (lrytas.lt)[neveikianti nuoroda]
  17. ↑ Žebrauskienė, Aistė (2023-03-28). „Lietuviškas alus – vis dar Rusijos lentynose: įmonė toliau tikina, kad produkcija platinama be jų žinios“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  18. ↑ Š. Matijošaičio „Vičiūnų grupė“ iš Rusijos nesitrauks (lrytas.lt)
  19. ↑ Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  20. ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  21. ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  22. ↑ Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  23. ↑ [13] Archyvuota kopija 2022-01-21 iš Wayback Machine projekto. (Ambasados Rusijoje inf.)
  24. ↑ [14] Archyvuota kopija 2020-08-08 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos prezidentė
  25. ↑ [15]
  26. ↑ [16][neveikianti nuoroda]

Taip pat skaitykite redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_ir_Rusijos_santykiai&oldid=7241745"