Lietuvos krepšinio lyga

(Nukreipta iš puslapio Lietuvos Krepšinio Lyga)
Lietuvos krepšinio lyga
Sporto šakaKrepšinis
Įkurta1993 m. balandžio 22 d.[1]
Generalinis direktoriusRasa Liuimienė
PrezidentasRemigijus Milašius
Komandų sk.11
Valstybė (-ės) Lietuva
ŽemynasEuropa
Čempionas (-ai)Kauno „Žalgiris“
(24-asis titulas)
Daugiausiai titulųKauno „Žalgiris“
(24-asis titulas)
TV partneriaiGo3 BTV
Oficiali svetainėLKL.lt

Dabartinis sezonas arba turnyras:
LKL 2023–2024 m. sezonas

Lietuvos krepšinio lyga („Betsafe–LKL“) – aukščiausio lygio Lietuvos vyrų krepšinio komandų čempionatas.

Lygos būstinė Vilniuje

Nugalėtojai – Kauno „Žalgiris“ (24) ir Vilniaus „Rytas“ (6).

Sistema redaguoti

Nors sistema nusistovėjusi, bet smulkūs pakeitimai tvirtinami prieš kiekvieną naują sezoną.

Sistema susideda iš dviejų dalių – reguliariojo sezono ir atkrintamųjų varžybų. Iki 2004/2005 m. sezono lygoje buvo 3 legionierių limitas (legionieriais laikyti visi užsieniečiai). Nuo 2004 / 2005 m. iki 2006 / 2007 m. sezono lygoje taikytas 4 legionierių limitas, ir legionieriais jau nelaikyti žaidėjai, turėję Latvijos arba Estijos pilietybes. Nuo 2006 / 2007 m. sezono lygos klubai rungtynėms turi registruoti ne mažiau kaip 7 Lietuvos piliečius ir ne daugiau kaip 5 užsieniečius, kuriems netaikomi pilietybės ar tautybės apribojimai.

2010/2011 m. LKL valdybos nariai patvirtino nuostatus, pagal kuriuos 2010–2011 metų sezone paskutiniąją vietą užėmusi komanda automatiškai iškrenta į žemesniąją lygą Nacionalinę krepšinio lygą, o 12 vietą užėmusi ekipa dalyvauja pereinamosios serijos varžybose su NKL čempionu, jei NKL čempionas turi lygos nuostatus atitinkančią areną. 2011 / 2012 m. nutarta, kad paskutinę, t. y. 12 vietą užėmusi ekipą varžosi su NKL čempionu pereinamosiose varžybose. Nuo 2012 / 2013 m. sezono įsigaliojo taisyklė, kad paskutinę vietą lygos reguliariajame sezone užėmusią komandą sekančiame pirmenybių sezone automatiškai keičia NKL čempionas.

Dar 2010 m. LKL valdybos nariai taip pat patvirtino tolimesnę lygos strategiją, pagal kurią LKL klubai, turintys problemines arenas po dvejų metų turės žaisti visus LKL reikalavimus atitinkančiose arenose arba gali netekti galimybės dalyvauti LKL čempionate. LKL valdybos nariai taip pat nusprendė, jog LKL klubai nuo šio sezono privalės turėti aiškią savo struktūrą ir tam tikras būtinas pareigybes – vyriausiojo trenerio, trenerio asistento, fizinio rengimo trenerio, daktaro, direktoriaus, vadybininko ir atstovo spaudai. Jei visi šie išvardinti reikalavimai dėl arenų ir klubo struktūros nebūtų vykdomi, LKL valdyba gali įspėti klubą, o situacijai nesikeičiant, pašalinti jį iš LKL čempionato.

Reguliarusis sezonas redaguoti

Iki LKL integravimo į Baltijos krepšinio lygos (BBL) čempionatą, reguliarusis sezonas vyko 4 ratų sistema, t. y. kiekviena komanda sužaisdavo su kita komanda po 4 kartus. Pirmajame bendrame LKL ir BBL sezone LKL komandos sužaidė 2 pirmus ratus įprastai, o likusius 2 ratus jau žaidė BBL lygoje, todėl skyrėsi komandų sužaistų rungtynių skaičius. Bet jau 2005 / 2006 m. sezoną visos LKL komandos visas savo rungtynes žaidė BBL lygoje, t. y. po 2 kartus su kiekviena komanda. Nuo 2007 / 2008 m. sezono LKL ir BBL varžybos buvo žaidžiamos atskirai, o LKL reguliariame sezone ekipos susikaudavo po 2 kartus. Prieš 2012 / 2013 m. sezoną, buvo nutarta, kad Kauno Žalgiris ir Vilniaus Lietuvos Rytas dėl varžybų gausos LKL namų rungtynių nežais, o galutinė reguliaraus sezono turnyrinė padėtis bus nustatyta pagal procentinę laimėtų varžybų išraišką.

Atkrintamosios varžybos redaguoti

Į atkrintamąsias varžybas kiekvieną sezoną patenka 8 stipriausios LKL komandos. Pirmajame etape komandos sužaidžia varžybų seriją dėl patekimo į pusfinalį (nuo 2014 metų žaidžiama iki trijų pergalių), tada pusfinalių serijos (iki trijų pergalių) nugalėtojai patenka į finalą, o pralaimėjusieji dar žaidžia papildomą seriją dėl trečiosios vietos. Finalai nuo 1993 m. iki 2001 m. vykdavo iki 3 pergalių, o nuo 2001 / 2002 m. sezono jame žaidžiama iki 4 pergalių. Mažajame finale dėl trečiosios vietos žaidžiama iki 3 pergalių. Prieš 2011–2012 m. sezono atkrintamąsias varžybas buvo nutarta, kad į jas patenka 6 ekipos, o 1 ir 2 vietas užėmusios komandos žengia tiesiai į pusfinalį. Nuo 2012–2013 m. sezono ši taisyklė buvo atšaukta.

Dabartiniai LKL klubai redaguoti

2023–2024 m. sezone Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniauja 11 komandų:

Komandų geografija 2023–24 LKL sezone
Komanda Arena Žiūrovai Miestas Įkurtas
Jonavos „CBet“ Jonavos sporto arena 2200 Jonava 1999
Vilniaus „Wolves“ Avia Solutions Group Arena 10000 Vilnius 2022
Gargždų ,,Gargždai"[a] Švyturio arena 6200 Gargždai 2014
Kauno „Žalgiris“ Žalgirio Arena 15708 Kaunas 1944
Kėdainių „Nevėžis-Optibet“ Kėdainių arena 3040 Kėdainiai 1992
Klaipėdos „Neptūnas“ Švyturio arena 6200 Klaipėda 1964
Panevėžio „Lietkabelis“ Kalnapilio arena 5950 Panevėžys 1964
Pasvalio „Pieno Žvaigždės“ Pieno žvaigždžių arena 1500 Pasvalys 1999
Mažeikių „M Basket“ Telšių arena 1000 Mažeikiai 2005
Šiaulių „Šiauliai“ Šiaulių arena 5700 Šiauliai 1984
Utenos „Juventus“ Utenos arena 2500 Utena 2000
Vilniaus „Rytas“ Jeep arena 2500 Vilnius 1964
  1. Nebaigė sezono

Istorija redaguoti

Klubų kaita lygoje redaguoti

LKL rungtyniavę klubai redaguoti

LKL žaidė ir tebežaidžia visų didžiausių Lietuvos miestų komandos:[8]

Komanda Rungtyniavo LKL Sezonai Įkūrimo metai Likimas
Alytaus „Alita“ 1995–2005 10 1995 bankrutavo[9]
Alytaus „Alytus“ 2007–2011 4 2005 bankrutavo[10]
Alytaus „Dzūkija“ 2013–2022 9 2012 licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – Alytaus Wolves
Alytaus „Wolves“ nuo 2022 m. 2 2022 -
Gargždų „Gargždai“ 2022–2024 2 2014 bankrutavo
Jonavos „C-Bet“ nuo 2021 m. 3 1999 -
Kauno „Žalgiris“ nuo 1993 m. 31 1944 -
Kauno „LSU-Atletas“ 2012–2014 2 1995 užėmęs paskutinę vietą iškrito į NKL ir licenciją perleido Vilniaus „Vilnius“ ekipai
Kauno „Drobė“ 1993–1994 1 1938 dėl finansinių problemų persikėlė į LKAL
Kauno „Lavera“ 1993–1995 2 1990 bankrutavo
Kauno „Atletas“ 1993–2007 14 1962 bankrutavo
Kauno „NECA“ 1993–1995 2 1990 bankrutavo
Kauno „Kaunas“ 2008–2009 1 2008 susijungė su Kauno „Baltai“ ekipa
Kauno „Baltai“ 2007–2012 5 2007 susijungė su Kauno „LKKA-Atletas“ ekipa
Kėdainių „Nevėžis“ nuo 2002 m. 21 1992 -
Klaipėdos „Neptūnas“ nuo 1993 m. 31 1964 -
Marijampolės „Kraitenė“ 1998–2001 3 1990 pralaimėjo pereinamąsias varžybas Mažeikių „Nafta“ klubui
Marijampolės „Sūduva“ 2006–2010 4 2006 dėl finansinių problemų persikėlė į RKL
Mažeikių „Mažeikiai“ 2014–2015 /

nuo 2023 m.

2 2005 2015 metais užėmė paskutinę vietą ir iškrito į NKL.

2023 metais užėmė antrą vietą NKL ir pateko atgal į LKL.

Mažeikių „Nafta“ 2001–2004 3 1996 bankrutavo
Palangos „Palanga“ 2010–2013 3 2006 dėl LKL reikalavimų neatitinkančios arenos persikėlė į NKL
Panevėžio „Lietkabelis“ nuo 1993 m. 31 1964 -
Pasvalio „Pieno Žvaigždės“ nuo 2011 m. 13 1999 -
Plungės „Olimpas“ 1993-1998 5 1989 dėl finansinių problemų persikėlė rungtyniauti į LKAL
Prienų „Labas GAS“ 2009–2023 14 1994 bankrutavo
Šiaulių „Šiauliai“ nuo 1994 m. 30 1984 -
Šilutės „Šilutė“ 1993–1999 6 1990 dėl finansinių problemų persikėlė į LKAL
Utenos „Juventus“ nuo 2009 m. 15 2000 -
Vilniaus „Rytas“ nuo 1997 m. 27 1997 -
Vilniaus „Sakalai“ 1994–2013 19 1991 2014 metais pašalintas iš lygos dėl finansinių klubo problemų
Vilniaus „Statyba“ 1993–1997 4 1962 licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – Vilniaus „Lietuvos rytas“
Vilniaus „Perlas“ 2009–2011 2 2003 susijungė su Pasvalio „Pieno Žvaigždės“ ekipa [11]
Paryškintos šiuo metu lygoje žaidžiančios komandos

Kauno „Žalgirio“ dominavimas (1993–1999 m.) redaguoti

Lietuvos krepšinio lyga įkurta 1993 m. ir nuo tada jos sezonai vyksta kiekvienais metais be pertraukų. Pirmus 6 sezonus (1993–1999 m.) LKL dominavo Kauno „Žalgiris“. Komandos dominavimas baigėsi po pergalių Europos Taurės ir Eurolygos varžybose – jau kitą sezoną (1999–2000 m.) LKL triumfavo Vilniaus „Lietuvos rytas“. Viso šio laikotarpio metu vienintelį kartą kitas klubas buvo priartėjęs prie čempionų titulo. Taip atsitiko 1995–1996 m. sezone, kai Kauno „Atletas“ laimėjo pirmąsias dvejas finalo serijos rungtynes ir iki čempionų titulo pritrūko vienos pergalės.

Vilniaus „Lietuvos ryto“ įsitraukimas į kovą (nuo 1999 m.) redaguoti

1999 m. Vilniaus „Lietuvos rytas“ sustiprėjo pakankamai, kad galėtų kovoti su Kauno „Žalgiriu“. Tad nuo 1999–2000 m. sezono LKL nugalėtojai keitėsi kasmet, kol 2003–2004 m. ir 2004–2005 m. „Žalgiris“ laimėjo finalo serijas rezultatu 4:0. 2005–2006 m. sezoną čempionais tapo vilniečiai, finalo serijoje nugalėję kauniečius 4:0. 2006–2007 m. ir 2007–2008 m. čempionų žiedus iškovojo „Žalgirio“ krepšininkai, finalo serijas laimėję 4:2 ir 4:1. 2008–2009 m. čempionės vardą susigrąžino „Lietuvos ryto“ komanda rezultatu 4:1, kurį išsaugojo ir 2009–2010 m. sezone nugalėjęs serijoje 4:3.

Antrasis Kauno „Žalgirio“ dominavimas (nuo 2011 m.) redaguoti

2010–2011 m. čempionės vardą iš „Lietuvos ryto“ susigrąžino „Žalgirio“ komanda finalo serijoje rezultatu 4:1 įveikusi varžovus iš Vilniaus. Nuo tada „Žalgiris“ niekam neužleidžia LKL čempionės sosto. Nors dabar beveik kas antrą sezoną keičiasi kauniečių varžovas superfinalo serijoje, tačiau kauniečiai jas laimi arba sausai, arba pralaimėdami 1-2 rungtynes (paskutinį kartą daugiau nei vieną kartą LKL finale kauniečiai pralaimėjo 2013–2014 m., kai Klaipėdos „Neptūnas“ „Žalgirį“ buvo įveikęs du kartus, bet pralaimėjo seriją 2:4).

Tiesa, 2021–2022 m. sezone Kauno „Žalgirio“ komanda pirmą kartą istorijoje varžėsi tik dėl trečios vietos, o čempionų titulą iškovojo Vilniaus „Ryto“ komanda, finale įveikusi Panevėžio „Lietkabelio“ ekipą.

2022–2023 m. sezone „Žalgiris“ po nesėkmingo praeito sezono Eurolygoje, 30-tajame LKL sezone laimėjo 24-tąjį titulą (serijoje su Vilniaus "Rytu 3:2) vienose iš labiausiai įtemptų ir daugiausiai dėmesio iš abiejų sirgalių pusės susilaukusių „Betsafe“ LKL finalo serijų.

Finalai redaguoti

Sezonas   Čempionai   Vicečempionai   III–ioji vieta IV–oji vieta
2022-2023 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Rytas“   Panevėžio „Lietkabelis“   Jonavos „Cbet“
2021-2022 m.   Vilniaus „Rytas“   Panevėžio „Lietkabelis“   Kauno „Žalgiris“   Šiaulių „Šiauliai“
2020-2021 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Rytas“   Panevėžio „Lietkabelis“   Utenos „Juventus“
2019-2020 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Rytas“   Panevėžio „Lietkabelis“   Klaipėdos „Neptūnas“
2018-2019 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Rytas“   Klaipėdos „Neptūnas“   Panevėžio „Lietkabelis“
2017-2018 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Klaipėdos „Neptūnas“   Panevėžio „Lietkabelis“
2016-2017 m.   Kauno „Žalgiris“   Panevėžio „Lietkabelis“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Klaipėdos „Neptūnas“
2015-2016 m.   Kauno „Žalgiris“   Klaipėdos „Neptūnas“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Utenos „Juventus“
2014-2015 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Utenos „Juventus“   Klaipėdos „Neptūnas“
2013-2014 m.   Kauno „Žalgiris“   Klaipėdos „Neptūnas“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Prienų „Prienai“
2012-2013 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Klaipėdos „Neptūnas“   Prienų „Prienai“
2011-2012 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Prienų „Rūdupis“   Šiaulių „Šiauliai“
2010-2011 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Prienų „Rūdupis“   Utenos „Juventus“
2009-2010 m.   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Kauno „Žalgiris“   Šiaulių „Šiauliai“   Utenos „Juventus“
2008-2009 m.   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Kauno „Žalgiris“   Šiaulių „Šiauliai“   Klaipėdos „Neptūnas“
2007-2008 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Šiaulių „Šiauliai“   Alytaus „Alytus“
2006-2007 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Šiaulių „Šiauliai“   Klaipėdos „Neptūnas“
2005-2006 m.   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Kauno „Žalgiris“   Šiaulių „Šiauliai“   Kėdainių „Nevėžis“
2004-2005 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Šiaulių „Šiauliai“   Vilniaus „Sakalai“
2003-2004 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Šiaulių „Šiauliai“   Vilniaus „Sakalai“
2002-2003 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Alytaus „Alita“   Šiaulių „Šiauliai“
2001-2002 m.   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Kauno „Žalgiris“   Alytaus „Alita“   Šiaulių „Šiauliai“
2000-2001 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Šiaulių „Šiauliai“   Alytaus „Alita“
1999-2000 m.   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Kauno „Žalgiris“   Šiaulių „Šiauliai“   Vilniaus „Sakalai“
1998-1999 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Vilniaus „Sakalai“   Šiaulių „Šiauliai“
1997-1998 m.   Kauno „Žalgiris“   Kauno „Atletas“   Vilniaus „Lietuvos Rytas“   Vilniaus „Sakalai“
1996-1997 m.   Kauno „Žalgiris“   Plungės „Olimpas“   Šilutės „Šilutė“***   Šiaulių „Šiauliai“***
1995-1996 m.   Kauno „Žalgiris“   Kauno „Atletas“   Plungės „Olimpas“***   Vilniaus „Sakalai“***
1994-1995 m.   Kauno „Žalgiris“   Kauno „Atletas“   Kauno „Lavera“***   Šiaulių „Šiauliai“***
1993-1994 m.   Kauno „Žalgiris“   Kauno „Atletas“   Vilniaus „Statyba“   Kauno „Lavera“
1992–1993 m.   Kauno „Žalgiris“   Kauno „Atletas“   Kauno „Drobė“   Vilniaus „Statyba“
1991–1992 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Statyba“   Kauno „Atletas“   Panevėžio „Lietkabelis“
1990–1991 m.   Kauno „Žalgiris“   Vilniaus „Statyba“   Panevėžio „Lietkabelis“   Kauno „Drobė“

| *** rungtynės dėl 3 vietos žaidžiamos nebuvo.

Lietuvos klubiniai čempionatai sovietmečiu (Lietuvos TSR čempionatas) redaguoti

Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas – Aukščiausia lyga.

Metai Superfinalas I vieta II vieta III vieta
1989-90 Atletas Drobė Pilėnai
1988-89 Atletas Drobė Banga
1987-88 Lietkabelis Šviesa Drobė
1987 Drobė Šviesa Pilėnai
1985-86 Drobė Pilėnai K. Šviesa
1985 Lietkabelis Statyba Drobė
1984 Statyba Atletas Lietkabelis
1983 Atletas Statyba Lietkabelis P.
1982 Atletas Šviesa V. Drobė
1981 Statyba Atletas Mokslas V.
1979-80 Drobė Statyba Atletas
1979 Drobė Statyba Atletas
1977-78 Drobė Statyba Banga
1977 Statyba Šilkas Drobė
1976 Drobė Statyba Šilkas K.
1975 Statyba Politechnika Medis
1974 (VI spartakiada) Kaunas Vilnius Klaipėda
1973 Statyba Banga Atletas
1972 Statyba Banga Medis V.
1971 Banga Statyba Politechnika
1970 Drobė Statyba Atletas
1969 Drobė Atletas Politechnika
1968 Atletas K. Statyba Drobė
1967 (IV spartakiada) Kaunas Vilnius Klaipėda
1966 Politechnika Statyba V. Banga K.
1964-65 Politechnika K. Šarūnas Š. Neptūnas Kl.
1963-64 Drobė K. Šarūnas Š. Banga K.
1963 (III spartakiada) Kaunas Klaipėda Panevėžys
1961-62 Maistas Kl. Kibirkštis V. Pilėnai K.
1960-61 LŽŪA Kauno audiniai MSK Kl.
1959-60 LŽŪA Kauno audiniai KPI
1958-59 KPI LŽŪA K. KKI
1958 Žalgiris Nemunas Dinamo K.
1957-58 Žalgiris Nemunas K. Žalgiris-2
1956 (I spartakiada) Kaunas Vilnius Panevėžys
1955 Žalgiris Spartakas V. Žalgiris Kl. Spartakas P.
1954 Žalgiris Žalgiris Klai. Žalgiris Viln.
1953 Žalgiris Žalgiris-2 Žalgiris Šiaul.
1952 Žalgiris Žalgiris-2 Žalgiris Mar.
1951 KKI Kauno audiniai Spartakas P.
1950 Žalgiris Žalgiris-2 K. Spartakas P.
1949 KKI ASK Kauno audiniai Startas K.
1948 KKI ASK Kauno audiniai
1947 KKI Žalgiris Dinamo K.
1946 Žalgiris K. KKI K. Dinamo K.
1945 ASK K. Žalgiris K. Džiugas Te.

Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas.

Lietuvos klubiniai čempionatai tarpukariu (Lietuvos čempionatas) redaguoti

Lietuvos krepšinio pirmasis čempionatas įvyko 1924 metais, Lietuvos krepšinio čempionatai vyko iki 1942 metų kada buvo nebaigtas dėl karo veiksmų.

Metai Superfinalas I vieta II vieta III vieta
1943 (nebaigtas)
1942 (nebaigtas)
1941 Perkūnas Džiugas Telš.
1939-40 CJSO Karo mokykla K. Aušros g.  K.
1938-39 (nebaigtas) CJSO LFLS Karo mokykla K.
1937-38 CJSO Grandis LFLS
1936-37 CJSO K. LFLS Tauras
1935-36 LFLS Tauras CJSO
1934-35 LFLS Grandis LGSF
1934 LGSF K. Grandis K. LFLS
1933 LGSF K. Kovas ASK K.
1932 (nevyko)
1931 (nevyko)
1930 (nevyko)
1929 (nevyko)
1928 LFLS Tauras K. ASK/Technikas K.
1927 LFLS Kultus K. Makabi K.
1926 LFLS Kovas LGSF K.
1925 Kovas Kaunas LFLS Šiauliai
1924 LFLS Kaunas LFLS-2 K. LDS K.

Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas.

redaguoti

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti