Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (1655–1657)

Švedijos imperijos protektoratas

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (šved. Storfurstendömet Litauen, lot. Magnus Ducatus Lituaniæ)[a] – pagal Kėdainių uniją įkurtas Švedijos imperijos dominicum directum protektoratas,[1] kuris de jure egzistavo 1655–1657 m.[2] Po Švedijos pralaimėjimo Lenkijai Antrojo Šiaurės karo metais ir prolenkiškos lietuvių bajorijos sukilimo, protektoratas netrukus žlugo ir LDK Liublino unijos pagrindu vėl tapo pilnateise Abiejų Tautų Respublikos dalimi.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
šved. Storfurstendömet Litauen
lot. Magnus Ducatus Lituaniæ
Švedijos imperijos protektoratas

1655 – 1657
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Location of
  Švedijos imperija
  Lietuva (įstrižos linijos – nekontroliuotos teritorijos)
Sostinė Kėdainiai (de facto)
Kalbos Švedų, lietuvių, rusėnų, lotynų (lingua franca)
Religija Liuteronybė (oficiali)
Valdymo forma Monarchija
Karalius / Didysis kunigaikštis
 1655–1657 Karolis X Gustavas
Istorija
 - Kėdainių unija 1655 m., 1655

Švedijos okupacija redaguoti

 
Jonušas Radvila buvo pagrindinis Švedijos–Lietuvos derybų iniciatorius.

1654 m. Rusijos carystė įsiveržė į Abiejų Tautų Respubliką ir užėmė didelę dalį valstybės rytinių teritorijų. Reaguodama į silpną ATR karinį pasirodymą mūšio lauke, Švedijos imperija siekė pasinaudoti susidariusia politine situacija ir okupuoti dalį Lietuvos-Lenkijos teritorijų. Švedijai ypač rūpėjo Lietuva – jos nuolatinis įtraukimas į imperijos (lot. dominium maris baltici) sudėtį buvo itin strategiškai svarbus klausimas, siekiant įsigalėti visoje Baltijos jūroje bei susilpninti priešininkės Rusijos pozicijas. 1655 m. vasarą Švedijos kariuomenė užėmė vakarinę Lenkiją ir ėmė Lietuvai grasinti karine jėga. Sužinoję, jog Lenkijos karalius Jonas Kazimieras Vaza pabėgo iš šalies, Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila bei kiti Lietuvos didikai pradėjo svarstyti apie derybas su Švedija.[3][4]

Pastabos redaguoti

  1. Kėdainių sutartyje ir unijoje Lietuva įvardyta kaip LDK, tačiau pakeistas jos politinis statusas bei numatytas kitoks administracinis susiskirstymas.

Išnašos redaguoti

  1. Vyšniauskas, Marius (2021). Jonas Kazimieras Vaza – žmogus, pražudęs respubliką. Lituanistica. 59 psl. ISSN 0134-3106.
  2. Kontljarchuk, A. (2006). In the Shadows of Poland and Russia: The Grand Duchy of Lithuania and Sweden in the European Crisis of the mid-17th Century. JSTOR. ISBN 91-89315-63-4.
  3. Meilus, E. (2013). LDK istorija: Kėdainių unija – nuo Lenkijos prie Švedijos. 15min.
  4. Bumblauskas, A. (2005). Senosios Lietuvos istorija (1009–1795). R. Paknio leidykla, p. 307. ISBN 9986-830-89-3