Lietuvos žmogaus teisių centras

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) – žmogaus teisių apsaugos ir švietimo nevyriausybinė organizacija. Nuo įsteigimo 1994 metais LŽTC telkė savo narių ir ekspertų pastangas, įgyvendinant teisėkūros ir švietimo projektus Lietuvos žmogaus teisių apsaugos srityje. Organizacijos būstinė – Raugyklos g. 15, 201 kab., Vilnius. Pamatiniai Lietuvos žmogaus teisių centro filosofijos ir veiklos principai, jų pačių teigimu, yra asmenų lygybės ir nediskriminavimo idėjos.

UždaviniaiKeisti

Pagrindiniai deklaruojami Centro uždaviniai[1]:

  • Skleisti žinias apie Europos Sąjungoje bei visoje tarptautinėje bendruomenėje pripažįstamus žmogaus teisių apsaugos standartus, skatinti tolerancijos plėtotę bei ugdyti pagarbą įvairovei,
  • Stiprinti visuomenės gebėjimus kovojant su pažeidžiamų visuomenės grupių ir mažumų diskriminacija,
  • Kelti probleminius žmogaus teisių apsaugos klausimus, inicijuoti mokslinius žmogaus teisių srities tyrimus ir teikti jų sprendimo būdus įstatymų leidėjui ir Vyriausybei.

VeiklaKeisti

Centras įgyvendina žmogaus teisių apsaugos ir švietimo projektus, rengia mokymus žmogaus teisių klausimais teisininkams, valstybės tarnautojams, kitoms suinteresuotoms visuomenės grupėms, analizuoja žmogaus teisių būklę šalyje, kelia žmogaus teisių probleminius klausimus, teikia jų sprendimo būdus įstatymų leidėjui, Vyriausybei.

Filmų festivalis „Nepatogus kinas“Keisti

Pagrindinis straipsnis – Nepatogus kinas.

Lietuvos žmogaus teisių centras nuo 2007 m. organizuoja žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalį „Ad Hoc: Nepatogus Kinas"[2]. Ieškoma būdų, kaip žodžius „demokratija“, „pilietiškumas“ ar „pakantumas“ padaryti artimesnius ir lengviau suprantamus plačiam žiūrovų ratui. Tai socialinis-kultūrinis projektas, kurio metu rengiamos nekomercinės kino peržiūros Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose, rodoma įvairi filmų apie žmogaus teises programa, rengiami susitikimai su filmų kūrėjais, organizuojamos diskusijos su žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Nepaisant projekto socialinės misijos ir nekomercinio pobūdžio, „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ kartu yra ir vienas lankomiausių kino renginių Lietuvoje.[reikalingas šaltinis]

„Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ – vienintelis tokio pobūdžio kino festivalis Baltijos šalyse.[reikalingas šaltinis] Edukacinėse peržiūrose apsilankė daugiau nei 42 000 žiūrovų.[reikalingas šaltinis] Organizatorių teigimu, siekiama praplėsti savo žiūrovų akiratį, atkreipti dėmesį į socialinius iššūkius, globalias ir lokalias žmogaus teisių problemas.[3].

Ataskaitos apie rasizmą ir diskriminacijąKeisti

Nuo 2003 m. Lietuvos žmogaus teisių centras yra Europos tinklo žmogaus teisėms ir pilietiškumui ugdyti (Democracy and Human Rights Education in Europe, DARE), nuo 2005 m. – Europos tinklo prieš rasizmą (European Network Against Racism, ENAR) narys.

Kasmet Lietuvos žmogaus teisių centro darbuotojai rengia ataskaitas apie rasizmo ir diskriminacijos apraiškas Lietuvoje. Ši ataskaita teikiama Europos tinklui prieš rasizmą. Tinklas, remdamasis šalių narių ataskaitomis, rengia bendrą ataskaitą apie situaciją Europoje.

Žmogaus teisių portalas „Mano teisės“Keisti

Pagrindinis šio portalo siekis – stiprinti informacijos apie žmogaus teises prieinamumą, sudaryti galimybę nevyriausybinių organizacijų ir pažeidžiamų grupių atstovams inicijuoti viešą žmogaus teisių diskursą, įtraukti į jį plačiąją visuomenę, žmogaus teisių srityje (plačiąja prasme) veikiančias organizacijas, stiprinti šių organizacijų ir piliečių ryšį.

Portalo turinį sudaro naujienos (informaciniai pranešimai), ekspertų komentarai ir autoriniai straipsniai. Be šių dalių portale taip pat kaupiama ir sisteminama informacija apie žmogaus teises bei žmogaus teisių apsaugos mechanizmus.

StruktūraKeisti

Lietuvos žmogaus teisių centro struktūrą sudaro Centro nariai, Taryba bei Administracija. LŽTC nariai yra visuomenės veikėjai, teisininkai, mokslininkai, 2007 m. organizacijai priklausė 70 narių, 2011 m. – apie 20 visuomenės veikėjų, 2014 m. Centras turi 17 narių. Veikloje Centro Administracijai talkina LŽTC nariai, ekspertai bei savanoriai.

  • Tarybos pirmininkė: Inga Abramavičiūtė, advokatė, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininko pavaduotoja
Tarybos nariai
  • Liudvika Meškauskaitė, advokatė, Lietuvos Advokatūros advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja;
  • Jonas Mikalauskas, SEB, AB Vilniaus skyriaus administratorius;
  • Jolanta Samuolytė, žmogaus teisių ekspertė, Lietuvos Advokatūros administracijos atstovė, dėstytoja;
  • Elena Vėgėlytė, „Ernst & Young Baltic“ mokesčių konsultantė.

BibliografijaKeisti

  • Mirties bausmė Lietuvoje, 1999 m.
  • Europos socialinės chartijos vadovas, 2002 m.
  • Prekyba žmonėmis: prevencija, apsauga, problemos sprendimo būdai, 2006 m.
  • Tautinių mažumų teisės, 2006 m.
  • Kaip kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, informacinis leidinys, 2002 m. 2 leid. 2006 m.

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti