Lietuvos čigonų organizacijos

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lietuvos čigonų organizacijos – čigonų organizacijos, atstovaujančios čigonų interesus bei užsiimančios įvairia, čigonų tautybės žmonėms naudinga veikla.

ApibūdinimasKeisti

Čigonai – viena iš nedaugelio neteritorinių mažumų Europoje, ir vienintelė tautinė mažuma, kuri niekada nekėlė teritorinių reikalavimų. 1989 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, šalyje gyveno 2 718 čigonų tautybės žmonių

IstorijaKeisti

Pirmoji visuomeninė čigonų tautybės žmonių organizacija susikūrė 1992 m. – Lietuvos čigonų bendrija; 1996 m. ji pagal Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymą reorganizuota į Vilniaus čigonų bendriją. 1995 m. asmenys, gyvenantys Panevėžyje, Kaune, kitose šalies vietovėse, susibūrė į Lietuvos romų bendriją „Romano džijipe“, kurios skyriai vėliau įsikūrė Kaune, Panevėžyje, Ukmergėje. 1996 m. Pasvalyje pradėjo veikti vietos romų bendrija „Romano divs“, 1997-ais Vilniuje įkurta Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“.

VeiklaKeisti

Remiantis faktais, teigiama, kad daugiausiai praktinės naudos čigonų švietimo bei kultūros srityje davė nevyriausybinių organizacijų veikla. Šio dešimtmečio pradžioje Atviros Lietuvos fondas (ALF) kartu su Soroso romų fondu, kurio koordinatorė Lietuvoje yra Violeta Toleikienė, ėmėsi organizuoti pirmąją nevalstybinę čigonų mokyklą. Bendradarbiaujant su Lenkijoje veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis čigonų reikalams, nuo 1994-ųjų romų ir lietuvių kalbomis Lenkijoje leidžiamas žurnalas „Rrom p - o drom“, skirtas Lietuvos čigonams ir jų reikalais besidominčiai visuomenei.

1995 metais ALF bei Švietimo ir mokslo ministerijos tautinių mažumų sektoriaus pastangomis surengta pirmoji Lietuvos čigonų vaikų vasaros stovykla, o nuo 1997 m. rudens Tautybių departamento, Vilniaus švietimo skyriaus, ALF ir Lietuvos čigonų bendrijos „Romany Jagory“ iniciatyva Vilniaus 58-ojoje vidurinėje mokykloje pradėjo veikti pirmosios čigonų klasės valstybinėje mokykloje, kuriose vaikai mokosi pagal specialiai jiems pritaikytą programą.

1993 metų pabaigoje ALF pradėjo romų kultūrinės integracijos programą, nuo 1995 m. vykdomą kartu su bendrija „Romano džijipe“, Švietimo ir mokslo ministerijos tautinių mažumų padaliniu ir jaunimo iniciatyvine grupe „Transilvanija“. ALF, Budapešte įsikūrusio Atviros visuomenės instituto, Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“ ir Kauno čigonų bendrijos pastangomis, 1998 metų gegužę Kaune atidarytas Roma informacijos biuras, kuris rūpinasi čigonų švietimo, kultūros, socialiniais klausimais.

Populiarinant čigonų muzikinę kūrybą, Vilniaus rajone, Panevėžyje, Kaune ėmė veikti romų vokaliniai choreografiniai ansambliai – ši veikla susilaukė nemažos čigonų visuomenės iniciatyvos ir paramos.