Atverti pagrindinį meniu
Lietuviai prie Laptevų jūros
Lietuviai prie viršelis.gif
Autorius(ė) Dalia Grinkevičiūtė
Žanras atsiminimų knyga
Knyga
Išl. metai 2006 m.
Leidykla Žaltvykslė
Puslapių sk. 151
ISBN 9986-06-149-0

Lietuviai prie Laptevų jūros – tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knyga, kurioje aprašomi tremtyje gyvenę lietuviai ir jų gyvenimo sąlygos.

Knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros“ yra išspausdinti du atsiminimų variantai: pirmasis, ilgesnis, parašytas 19491950 m. Kaune (paslėptas nuo KGB po žeme, liko neatrastas iki 1991 m., išl. 1997 m.); antrasis, trumpesnis, parašytas apie 1974 m. Laukuvoje (išl. 1988 m. „Pergalėje“).

TurinysKeisti

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Knygoje pasakojama kaip lietuviai buvo išvežti iš Lietuvos, kaip jie keliavo į savo tremties vietą. Daugelis jų manė, kad yra vežami į Ameriką, vienas lietuvis išvyko netgi savo noru.

Tačiau realybė pasirodė besanti kitokia, visi tremtiniai atsidūrė Trofimovsko saloje, esančioje už poliarinio rato. Vos atvykę jie turėjo pasistatyti barakus, kad žiemą turėtų kur gyventi. Barakai buvo pastatyti paskubomis, tad žiemą juose visada būdavo šalta, prisnigdavo, todėl dauguma tremtinių mirė, dar daugiau – susirgo. Sveikieji turėjo dirbti, o už darbą gaudavo tik trupinius. Vėliau, atėjus pavasariui, išlikę gyvi lietuviai buvo išvežti į Bobrovską darinėti sužvejotų žuvų. Bobrovske vienas tremtinių vadų dėl to, jog padėjo išgyventi lietuviams, yra priverstas bėgti. Ties šia vieta pirmasis rankraštis nutrūksta.

Antrajame pasakojama kaip D. Grinkevičiūtė su motina pabėga į Lietuvą. Gimtinėje jos priverstos slapstytis pas draugus ir gimines, netrukus P. Grinkevičienė miršta, ir duktė ją palaidoja savo namo rūsyje. Netrukus autorę sugauna ir vėl ištremia, bet mirus Stalinui, jai leidžia vykti į Omską mokytis. Nuvykusi ji puikiai išlaiko egzaminus. Ties tuo Atsiminimai ir baigiasi.