Lietuvių karių suvažiavimas Rovne
Lietuvių karių suvažiavimas Rovne – Pirmojo pasaulinio karo metu Rumunų ir Pietų–Vakarų frontuose kovojusių Rusijos kariuomenės lietuvių karių suvažiavimas, 1917 m. įvykęs Rovno mieste (dab. Ukraina).
Istorija redaguoti
Suvažiavimas buvo sušauktas 1917 m. gruodžio 2–4 d. Jį organizavo Rusijos lietuvių karininkų sąjungos narys Voldemaras Vytautas Čarneckis ir Lietuvių karių komiteto pirmininkas Pranas Briedulis. Atvyko tik 22 atstovai, nemažai dalinių vadų kvietimus į renginį nuo karių iš Lietuvos nuslėpė. Suvažiavimo pirmininku išrinktas inžinerijos karo valdininkas V.V.Čarneckis.
Svarstyti klausimai:
- dabartinis momentas ir Lietuvos politinė padėtis,
- lietuvių kariuomenės kūrimas ir Atskirojo bataliono papildymas,
- iš kariuomenės paleidžiamų lietuvių kareivių likimas,
- grįžimas į Lietuvą.
Priimtos rezoliucijos:
- „Dabartinis momentas ir Lietuvos politikos ateitis“
- „Lietuvių kariuomenės klausimas“
- „Organizacijos klausimas“
- „Armijos demobilizacija“
- „Grįžimas Lietuvon“.
Suvažiavime nagrinėti ne tik tuo metu lietuvių kariškiams aktualūs paleidimo iš dalinių bei grįžimo į Tėvynę klausimai, bet ir politinė situacija. Nutarime įrašytas siekis paskelbti Lietuvą nepriklausoma valstybe etnografinėse ribose (Kauno gubernija, didžioji dalis Suvalkų gubernijos, Vilniaus gubernija su Vilniumi, Gardino ir Kuršo gubernijos, dalis Mažosios Lietuvos).
Buvo išrinktas Atskiros armijos lietuvių karininkų vykdomasis komitetas, kuriam 1918 m. sausio 12 d. Rovne leista formuoti atskirą karinį dalinį tautiniu pagrindu – Lietuvių karių batalioną su vadu V.V.Čarneckiu priešakyje. 1918 m. pavasarį Batalione jau tarnavo apie 800 kareivių bei 20 karininkų. Didžioji dauguma jų dar tų pačių metų vasarą grįžo į Tėvynę.