Lietuvių žurnalistų sąjunga

Lietuvių žurnalistų sąjunga (angl. Lithuanian Journalists Association) – lietuvių išeivijos žurnalistų organizacija, 19461949 m. veikusi Vokietijoje, nuo 1953 m. veikianti JAV. Centrinė būstinė nuo 1953 m. – Niujorkas, nuo 1971 m. – Čikaga.

Istorija

redaguoti

Įkurta iš TSRS okupuotos Lietuvos pasitraukusių Lietuvos žurnalistų sąjungos narių ir kitų spaudos darbuotojų suvažiavime, vykusiame 1946 m. gegužės 11-12 d. Hanau pabėgelių stovykloje kaip šios organizacijos veiklos užsienyje tesėja. 1949 m. Londone, 1951 m. Niujorke buvo įsteigti sąjungos skyriai. Lietuvių žurnalistų sąjungos vadovybei išsiskirsčius po įvairias šalis jos veikla Vokietijoje 1949 m. buvo nutraukta, 1953 m. atgaivinta Niujorke, buvo sudaryta reorganizacinė komisija, kuri 1953 m. užregistravo 161 LŽS narį ir išrinko Valdybą (pirmininkas – Vincas Rastenis). Niujorke įkurtas LŽS skyrius (pirmininkas – Tomas Žiūraitis). Įvairiu laiku veikė Čikagos, Detroito, Klyvlendo, Los Andželo, Toronto, Hamiltono (Kanada), Sidnėjaus skyriai, buvo daugiau kaip 300 narių.

Vienija užsienio lietuvių žiniasklaidos darbuotojus, naujosios emigracijos žurnalistus, rengia jaunųjų žurnalistų kursus; jiems skatinti 1972 m. įsteigė P. Daudžvardžio premiją. 19691971 m. leido biuletenį „Pranešėjas“ (išėjo 6 nr.), 1972–1993 m. žurnalą „Lietuvis žurnalistas“ (išėjo 17 nr.), nuo 1998 m. leidžia biuletenį „Mūsų pasaulyje“, kurio redaktorė – Vaiva Ragauskaitė. 1974 m. išleido kolektyvinį leidinį – žurnalistikos vadovą „Žurnalistika“.[1]

Centro valdybos pirmininkai

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Domas ŠniukasLietuvių žurnalistų sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 193 psl.

Nuorodos

redaguoti